BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

klaidos daro mus žmonėmis

Parašė neformate | 2017-02-17 01:03

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Pasekmes. Ir kartais pajaučiam viską po beveik mėnesio. Verkiam susigūžę ir kūkčiojam visai dėl kitų dalykų, bandydami pasąmonėje susidėlioti kodėl.

Ir aišku, kad čia ne paskutinis kartas, kai mes krentam. Atsitiesiam ir ištiesiam vienas kitam ranką - taip pat. Ne paskutinis, kai skaudinam vienas kitą, net to nežinodami, o tada bandom išplėšt iš krūtinės tą skausmą ir taisom savo klaidas tom pačiom įskaudinusiom lūpom.

Ir kasnakt bijosiu, kartosiu, kad nebebijau, bet bijosiu.

Kiekvieną kartą šiek tiek pameluosiu, kad viskas gerai.

Nes išties su ta klaida, tu pakeitei mane. Dėl tos klaidos - padariau savų klaidų.Bet žinau, kad mes tik žmonės.

Žinau, kad mes dar turim savo jūrą.

Ir ji niekur nedings, kad ir kokios liūtys užkluptų rugpjūčiais ar vasariais.

Myliu Tave.

N.

sad, love, and happy image

Rodyk draugams

reziumė

Parašė neformate | 2017-02-14 20:44

2014 metais buvau kvailame kičiniame renginyje su draugu, po to su drauge valgėm picą

2015 metais valgėm sušius

2016 metais žiūrėjau komercinę laidą su draugu, išgėriau butelį vyno pati viena

2017 metais buvau viena, valgiau nuo kalėdų likusius šokoladinius senelius ir gėriau karštą vyną

Išvadose parašyčiau, kad nesu žmogus, kuriam labai rūpi ši diena.

Nesu ir ta, kuri laukia 101 rožės (totalus blefas, myliu gėles. gal 101 ir nelaukiu, bet viena, pavogta iš močiutės darželio nepakenktų).

Ar 14 šokoladų (atsargos nuo Kalėdinio laikotarpio senka, tad tai irgi melas).

Tačiau esu ta, kuri per ketverius metus prarado du draugus (jei praradau, klausimas, ar jie buvo tikri draugai), bet likau su tuo pačiu žmogumi, su kuriuo valgiau sušius

tačiau o bet tačiau

Šiais metais esu viena. Ne vieniša, bet viena. Ir ką? Man nerūpi, juk esu nepriklausoma, visai nevirpina mano širdies nei komercinė šventė, nei hormonai

Ir jei kaimynas nebūtų paklausęs, kokie vakaro planai, tai tikrai neverkčiau

Bet paklausė

ačiū, prašom, viso gero

N.

quote, music, and hurt image

Rodyk draugams

Sugrąžink visus bučinius

Parašė neformate | 2017-02-08 00:47

Tu manęs nepažįsti, o aš nepažįstu Tavęs. Aš nežinau, kur Tu baigei mokyklą. Kas Tavo geriausias draugas. Ar turi brolių ar seserų. Ką tu veiki sekmadienio vakarais, ar su kuo prabundi pirmadienio rytais.

Bet prisimenu kiekvieną judesį, kurį padarei, norėdamas prieit iki manęs. Prisimenu šypseną. Batus. Švarką.

Prisimenu jausmą.

Galbūt todėl, kad vasaris, o aš pasimetus gyvenime. Nežinau.

Klausiu savęs, kodėl aš? Kodėl neišėjai, kai sakei, kad išeisi? Kodėl tris kartus grįžai atsisveikinti? Kodėl elgeisi taip tobulai, kad negaliu Tavęs pamiršt?

Blogai tai, jog nesijaučiu nieko blogo padarius. //nors turėčiau

Vienintelis blogas dalykas, kad Tavęs nepamatysiu.

Ir tu negalėsi sugrąžint tų bučinių, kuriuos palikau pas Tave tą vakarą.

nors Tu ir nebepameni manęs.

Vasaris vasaris vasaris. Čia nieks nekaltas, tik sausis.

Neformatė. Nesugebu paleist. //kol kas

quote, kiss, and goodbye image

Rodyk draugams

Kaltink mane

Parašė neformate | 2017-02-05 23:25

Taip, kaltink mane. Aš leidžiu, jei tau reikia mano leidimo. Pavargau kartot mintyse scenarijus, kas būtų, jei būčiau pasidavus, jei būčiau pasielgus taip, kaip širdis šnabždėjo - reikia.

Sunku. Ne todėl, kad nemylėčiau. Ir ne todėl, kad prisiminčiau tavo išdavystę. Ne todėl, kad vasaris. Nes myliu ir, turbūt, nepamiršau, tačiau taip neprisimenu.

Bet vasaris išlieka vasariu.

Ir sunku, nes išties meilė sudėtingas dalykas. Išties norėčiau tave paleist, nes aš nematau mūsų kartu. Aš nebėgu išgirdus durų skambutį. Aš pamirštu atrašyt tau. Ir man taip sunku. Kaltas tu, tačiau sunku ir skaudu man.

Taip, aš leidžiu sau nemėgt žmonių. Leidžiu kaltint juos. Leidžiu būt tuo, kuo noriu būt. Nes gyvenu aš ir gyvenimas mano. Ir vienas. Ir aš viena. Kartais vieniša.

Bet grįžtant prie esmės, aš norėčiau paleist tave, tačiau… negaliu.

Kodėl?

Atsakyčiau, jog myliu. Tačiau kitas klausimas būtų, ar aš žinau, kas yra ta meilė.

Tad, nežinau. Dar negaliu atsakyt.

hurt, quote, and sad image

Rodyk draugams

ne gimtadieniai

Parašė neformate | 2017-02-03 12:56

Esu toks žmogus, kuris mėgsta pokyčius. Man patinka įtampa, ir baimė, kas bus toliau. Tačiau šįkart taip pripratau prie rutinos, kad smegenys tvinksi per dažnai, kai pagalvoju, kad viskas pasikeis. Nors ir dabartinė rutina neatnešė nieko gero, tik krūvą apmąstymų kodėl kaip kas.

Ir pagalvojau. Mėgstu Kūčias, Kalėdas, Naujus metus, Velykas ir gimtadienius. Bet paslaptingiausios išlieka tos datos, kurių nežino niekas.

Kurias žinau tik aš ir tu. Nuo kurių krečia šiurpas iš džiaugsmo… arba liūdesio.

Šventės, kurias švenčiu tik . Nes niekas kitas apie jas nenutuokia.

Išgyvenau, praradau, atradau.

Liepa rugpjūtis vasaris balandis. Tik metai skirtingi.

Nors ką aš čia meluoju. Visi mėnesiai palikę po žymę.

Tik oda mano randuota nematomai. Iš vidaus.

Neformatė. Kapučinas ir trys spurgos.

quote, marble, and define image

Rodyk draugams

kelios valandos nuodėmių

Parašė neformate | 2017-01-30 17:41

Dabar esu pritūpus prie kėdės ir rašau. Esu tokioje betvarkėje, kokioje buvau rugpjūtį. Geriam kavą, nelegalią kakavą. Ant palangės neplauti puodeliai. Restartuoti, išmesti iš galvos, parduoti. Kažkokia neaiški beprotystė. Ir tik dabar suvokiu, kokie mes esam skirtingi. Kaip pasikeitė mūsų troškimai. Bijau. Labai bijau.

Ir žodžiai pinasi, atrodo nieko nebeliko aiškaus.

Peržengiau ribą. Ir tikrai patikėjau, kad tas vakaras nesibaigs. Ir jausmas, kad niekada daugiau tavęs nesutiksiu, ir tai, kad šypsojausi visą vakarą, o tu juokiesi, nes aš nekalbėjau. Viskas tvinksi galvoje, nors turėčiau tai pamiršti.

Ir ištiesų, turbūt būdama šalia tavęs aš pamiršau kaip kalbėti. Ir nors gailiuosi, kad nesutikau eiti su tavimi, kad nepalikau jokių kontaktų, tačiau tu buvai gražiausias metų nuotykis. Kol kas.

Taip, kol kas.

Bet vis dar beprotiškai trokštu, kad uždengtum man akis ir pabučiuotum.

Nors daugiau ir nesutiksiu tavęs.

N.

girl, beach, and summer image

Rodyk draugams

protezavimas

Parašė neformate | 2017-01-20 01:50

ir pabundu vidury nakties. po sapno. ir prisimenu tavo žodžius, kad antrą kartą nebandysi, o aš pasigailėsiu. žinojau, kad dėl pirmo tu neklydai. tik tada nežinojau, kad dėl antro suklydau aš.

//perkam bilietą į vieną pusę?

labanakt.

window, sun, and vintage image

Rodyk draugams

18/365 svarbi diena

Parašė neformate | 2017-01-18 17:02

Kiekvienas metų laikas kitoks. Ir kiekvienais metais vis skirtingas. Ši žiema kitokia ne vien todėl, kad prabėgo vieneri metai nuo praeitos žiemos, ar pora metų nuo užpraeitos.

Kitokia, nes mes kitokie. Nežinau ar tik man, bet vis dažniau užplūsta apatijos šešėlis. Ir nesuvokiam, kad daugiau nebus tokios žiemos. Nebus mūsų tokių. Nebus ir jūsų. Gal šitos mintys iš skubėjimo, o gal iš vėlyvų rytų ir trijų paklodžių lovoje. Gal iš vienišų popiečių ir atvėsusios kavos?

Ir kartais, galbūt tokiais momentais, nereikia knistis galvoje ir ieškoti įvykių, problemų. Galbūt reikia sustoti, prisiglausti prie kito vėsaus kūno ir užsimerkti.

Gal žiūrėti serialus ir bandyti gyventi kažkieno kito gyvenimą? Virti troškinį iš to, ką turi ir nebėgti į parduotuvę? Nelaikyti gražiausių lėkščių iki artimiausios šventės, o švęsti dabar?

Plaukti. Ir skaičiuoti dienas, suprasti, kokia stipri esu, ir kiek nedaug liko. /net jei reiktų neskaičiuoti

Šviečia saulė. Šiandien pamiršau tai, ko bijojau.

cabin, forest, and germany image

Rodyk draugams

prisimink mane

Parašė neformate | 2017-01-13 01:31

O prisiminimai prisėlina taip tyliai. Tu nežinai, net negali nujaust kada jie užsuks. Nepasirašo jie jokiose darbo knygose, nepalieka lapelio ant šaldytuvo, neatsiunčia priminimo į jokį socialinį tinklą. Jie prisėlina iš nugaros ir lėtai uždeda savo rankas ant pečių.

Ir prisimeni tada. Lyg būtų pajungta elektros srovė. Visas naktis, visas žiemas. Vasaras ir šlapius batus. Arbatas su daug cukraus. Visus juokus ir pokalbius. Šviesas, uždangas ir jaudulį. Visas akis ir emocijas. Net šiurpas pereina per kūną, kiek daug visko kaupia tie prisiminimai.

Lyg krepšiai iš stebuklingos pasakos. Sutalpina visus juos. Ir keista, bet net po šitiek laiko visi jie savotiškai brangūs. Visų jų dėka, esu tokia, kokia esu.

Bet jei susėstume dabar visi kartu prie vakarienės stalo, turbūt sėdėčiau ir kvatočiaus.

Einu atsidarysiu vyno.

Prie stalo šįvakar aš viena.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „evening table tumblr“

Rodyk draugams

švelnus paradoksas

Parašė neformate | 2017-01-09 01:19

Nemėgstu bėgioti, tačiau visada beproto svajoju kaip bėgu ir pabėgu.

Šįkart įsivaizduoju mažą namelį kažkur miške. Ir miškas negali būti bet koks, net jei žiema. Miškas spygliuočių ir visada tik spygliuočių. Ir gerčiau spanguolių arbatą su vilnonėm kojinėm ant mano ne moteriškų per didelių pėdų. Ir degtų žvakės, o radijas gaudytų tik vieną stotį. Būtų maišelis riešutų ir džiovintų obuolių. O pusryčiams kepta kiaušinienė su šviežia duona. Nes tiesiog taip būtų.

Ir kažkas būtų šalia. Kvėpėtų jis nupjautais medžiais ir cigaretėm. Nes taip vaikystėj kvėpėjo tėtis. O aš galėčiau ir toliau būti su vilnonėm kojinėm ir plačiu megztiniu.

Ir lytų lietus. Nes visose fantazijose turi būt šlapia galva.

Einam miegoti. Nors darbai ir kvėpuoja į nugarą.

Vis dar beproto. Neformatė.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „house in the woods tumblr“

Rodyk draugams