BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Su tuščiu puodeliu.

Parašė neformate | 2011-04-30 16:01

Sveiki.

Užsidariau.

Viena namuose. Su tuščiu puodeliu rankoj.

Minčių nėra. Norų taip pat.

Mane ima miegas.

Jaučiu kaip plaukiu. Kažkur pasroviui.

Ir nieko nereikia. Nieko nėra.

Tikslai paskendo.

Aš skęstu. Su tuščiu puodeliu rankoj.

Arrivederci. N.

Rodyk draugams

Širdis - tik tak. Tiki taki. Ne iš meilės. Prasmių neieškojau.

Parašė neformate | 2011-04-29 20:00

Sveiki.

Tiksi širdis. Tokia viena. Tik tik. Pavargus nuo visko. Tik tik.

Aš kūtvela. Sužinojau iš nesveiko vaiko. Aš ant jo nepykstu. Kažkodėl.

Pasipūtelis M. stojo gint manęs. Bet vėliau pats pasišaipė besimaivydamas. Kvailelis.

Susitikau su draugėm. Stebėjom elniukus. Koks grožis…

Draugės katino vardas Kivis. Jis labai bjaurus šiaip, bet su manim kažkodėl geras. Pasakiau jog facebook’e užsirašysiu ”Myliu Kivį”. O jos sako, D. užsirašys ”Aš Kivis.”. Nejuokinga buvo. Prasmių neieškojau.

Tik tak.

Nebijau ateities dabar. Bijau nuobodulio. Nenoriu, kad jis eitų šalia manęs, valgytų, o tuo labiau miegotų.

Širdis. Tik tak. Kodėl? Tik tak.Tiki taki.

Jaučiuosi. Kažkaip. Kažkodėl.

Tiki taki. Ji tiksi ne iš meilės.

Turiu eiti. Tiki taki. Nežinau kodėl. Tik.

Arrivederci.

Neformate.

Rodyk draugams

Neliūdžiu. Ne ne ne.

Parašė neformate | 2011-04-28 19:35

Sveiki.

Nekenčiu laiko. Jis arba per lėtas. Šliaužia lyg vėžlys. Arba bėga kaip kiškis. Toks nevaldomas. Pasiutęs.

Pasinešiau ant ledų. Tokia silpnybė man dabar jiems.

Kodėl nėra ką pasakyti?

Vakar gavau dviratį. Kaip ir gimtadienio dovana labai labai išankstinė. Tokia išankstinė jog tikiuosi bus pamiršta ir gausiu dar ką nors.

Vienas žmogus pavydi man. Na, man to nesakė, bet matosi. Tiksliau manęs pavydi. Aš buvau linksma ir geroje nuotaikoje mokykloje, tai jis bandė gretintis. O vėliau vis dairėsi kai šnekėjau su kitais. Ir buvau dėl to laiminga. Čia kaip kerštas.

Ką daryti, kad užmigtum anksčiau? Užmiegu apie dvyliktą.

Norėčiau valdyti laiką. Sapnus. Savaitei, nes ilgainiui pabostų.

Rami kaip belgas, kaip sakė M. Bet vėliau su juo nusprendėm jog nežinom ar jie ramūs.

Tai gi aš būsiu tiesiog rami. Trokštanti daugybės dalykų.

Beje kaip gyvenat? Nepabodau jums?

Arrivederci.

Neformate neliūdi, ne ne ne.

Rodyk draugams

Cukrinis lietus ir dvikojė laimė.

Parašė neformate | 2011-04-27 17:43

Tai gi. Sveiki.

Šiandien suvalgiau keturias porcijas ledų. Skanu. Šalta. Minkšta. Būčiau ir dar valgiusi, bet buvo laikas eiti.

Aš nemėgstu kelių žmonių. Nors kai kuriems taip neatrodo.

Ryt mėlynuosiu. Apsirengsiu mėlynai.

Nekenčiu ketvirtadienių, tačiau pats dienos pavadinimas patinka.

Supratau jog neturiu geriausios draugės. Jaučiu jog visą laik apsimetinėjom arba pradėjom tolti…gaila, tačiau aš nesiskundžiu. Kol kas.

Kažkas iš manęs siurbia energija. Tikiuosi, tai bus gražus energinis vampyras. [didelis juokas]

Noriu keistis, bet bijau. Kažko.L

Tegul pradeda lyti. Šiltu pavasarišku lietumi. Sustabdo laiką. Te lyja laime ir cukraus vata.

Noriu gražios laimės. Su dviem kojom, dviem rankom, akim, ausim. Ir svarbiausia miela širdimi.

Ar tik man atrodo, ar laikas iš ties eina nepastebimai? Lyg bandytų pabėgti nuo savęs. Tačiau nieko nepalikti.

Noriu nuotykių. Cukrinių ir pavasariškai šiltų.

Arrivederci.

Snaudžianti, tačiau visai to nenorinti neformate.

Rodyk draugams

Košmaras. Norai. Nežinomybė. Piteris Penas ir kitos padrikos mintys.

Parašė neformate | 2011-04-26 16:21

Labas.

Šiandien karšta. Labai. Bet dar dvejoju ar dėtis šortus ar ne. Nežinau kas man yra.

Prisimenu kai dusau, bet nieko negalėjau pakeisti. Tarsi košmaras. Dar dabar jaučiu kažką. Prisiminus kai spaudi kumščius, ašaros rieda neprašytos, kai nėra vien nemalonu, bet ir skauda… Bet reikėjo. Dabar žinau, kad viskas neblogai.

Nuėjau gult vėlai. Žiūrėjau kažkokį filmą. Ir drebėjau, kad tik nesusigundyčiau pavalgyt ko nors.

Manau esu kerštinga.

Nežinau ko noriu iš gyvenimo.

Vakar prieš einant gult mačiau atvaizdą veidrodyje. Rudi garbanoti plaukai, keistos spalvos akys, išbalęs veidas, paraudusios lūpos. O akyse nežinomybė.

Aš pavydi. Pavydžiu dūsavimų iš meilės. Kodėl manęs neveikia pavasaris? Na, dabar nebeveikia. Kažkodėl. Ne, ne kažkodėl. O todėl, kad nenoriu dūsaut dėl bet ko.

Liko dvi savaitės ir atvažiuos sesė.

Nebegaliu valgyt šokolado. Ir nieko rūkyto.

Mirsiu.

Ne, nemirsiu. Mesiu svorį.

Mokykloj naujas mokytojas girdėjau. Įdomu ar normalus. Tai yra nejaunas(nes jauni pas mus kikena, klasiokės nenustoja šypsotis), moka išaiškint savo dalyką, stengiasi suprasti mus vargšus mokinius… Na, penktadienį pamatysiu.

Galiu suvalgyt nesuskaičiuojamą kiekį ledų porcijų. Draugės vieną baigia, aš dvi.

Mėgstu beliašius. Kurių man nebegalima. Šiandien nusipirkau paskutinį.

Aš varliukas. Būnu, kai užsidedu nuo saulės akinius.

Kodėl ant manęs niekas nepyksta? Nemoku įsivelt į konfliktus…(išskyrus namie)

Bandysiu nebevartoti (arba mažinti vartoti) žodžius: aš, ir, noriu, nežinau.

Bet vis viena noriu. Šiuo momentu cukrinio debesėlio, vienaragį pamatyt, paglostyt baltąjį tigrą ir išpildyt kitų norus, kaip fėja. Ir aišku dar nesuskaičiuojamų dalykų kurių iš ties man nereikia.

Šiaip aš beveik niekada nesuprantu ką rašau. Manau per daug galvoju.

Sėdžiu dabar ir šypsausi. Ramiai. Bet vis dar nežinau ko noriu.

O taip norėčiau. Žinot.

Šlep šlep šlep mylit mane?

Arrivederci.

Jūsų neformate.

P.S. Būsiu Auksarankė iš Piterio Peno.

P.P.S Nes manau esu panaši į ją. Ne išvaizda. Charakteriu.

P.P.P.S. Ir man patinka Piteris Penas. Norėčiau gyvent Niekados šalyje. Šlept.

Rodyk draugams

Dėl nežinomų priežasčių tapau Gummy Bear ir man nesveikai gera. Aš nesveikai laiminga. Ir nesvarbu jog gal tik šiandien, bet aš vietoj neformatės tapau Gummy Bear! Yeah!

Parašė neformate | 2011-04-24 17:54

Sveiki.

Tai va. Su Velykom visus (apsikabinimas). Tikiuosi nepersivalgėt kaip aš. Bet nieko šiandien leidžiama. Nors ir jaučiuosi ir atrodau nekūda, bet suvalgiau nesuskaičiuojamą kiekį šokoladinių kiaušiniukų! Niami niami.

Tai štai. Šiandien jaučiuosi kupina gerų emocijų, nors nieko ypatingo ir įdomaus nenutiko.

Ir nesvarbu, kad antradienį į mokyklą. Nes antradienį neisiu, pas gydytojus reikia. Bet kad ir reikėtų tai nėra svarbu.

Tai faaaaina. Su drauge per skype bendravom, tai prisijuokiau iki nulūžimo. Niekada nemaniau jog kartais R raidės tęsimas, žodis fainuolis gali sukelti gerų emocijų. Ir nusišnekėjau jog turėčiau gėdytis dabar. Bet nesigėdysiu. Jokių blogų emocijų šiandien!

Šiandien aš jaučiuosi pati pačiausia. Tiksliau ne. Bet nekreipiu dėmesio į nereikšmingas smulkmenas. Šiandien mano susivėlusi plaukuosena man yra labai žavi. Akys blizga. Šypsena nedingsta nuo veido.

Nes aš šiandien Gummy Bear ! Ir rėkiu (nes dainavimu to nepavadinsi) per visą kambarį, o gal net antrą aukštą va šitą dainą. Ir nesvarbu, kad moku vos priedainį. Ir nesvarbu jog kas nors išgirs. Ir nesvarbu, kad gal rytoj ji man nebepatiks. Šiandien aš

Gummy Bear!! Ir jaučiuos nesveikai gerai. Ir man nuo to nesveikai gera. Ir niekas nesvarbu. Aš laiminga dėl nežinomų priežasčių.

Linksmų jums Velykų, daug suvalgykit kiaušinių, padainuokit, nusišypsokit, einu dainuot!

Arrivederci.

Jūsų Gummy Bear, neformate.

P.S. Va jums bučkis. Nu negaliu kokia aš laiminga! Yeah!

Rodyk draugams

Aš nežinau kodėl aš pykstu. Kaip po velniais sutramdyt pyktį?

Parašė neformate | 2011-04-23 18:45

Sveiki.

Ir nežinau iš kur pas mane tiek pykčio.

Tiek neapykantos visiems.

Nors man nieko, nieko pasaulis blogo nepadarė. Nors niekas neskriaudė manęs.

Ir nekenčiu kai ašarom mane paveikti bando. Kai man grasina.

Ir nekenčiu savos kantrybės. Kuri nelaiko.

Ir aš nemoku pasikeist. Tokia esu. Pikčiurna. Ir nežinau kodėl.

Kvėpuot laisvai net negaliu, kažkas jau pykdo. Ir raumenys įsitempia stipriai. Kaulai jau susirakinę. Ir vos valdaus.

Aš nežinau kodėl. Iš kur tiek pykčio pas mane?

Nors aš juk myliu.

Ir skaudinu.

Žmonių daug, o pykčio dar daugiau. Ir vėl pykstu.

Nebegaliu su tuo gyvent. Man niekas negražu. Teisybė - myliu tik save.

Ir man nerūpi, kad verki. Tu pats tiktai gal rūpi. O tavo ašaros…. Ir vėl aš pykstu.

Nemėgstu jaustis aš kalta. Tačiau jaučiuos. Bet man nerūpi.

Nes kai supykstu atsiranda daug jėgų. Kurios nekantriai veržias lauk.

Ir negaliu nustot galvot kodėl aš pykstu? Ir taip dažnai. Dažniau nei šypsaus.

Ir aš nemoku suvaldyti to. O kaip? Kaip po velniais sutramdyt pyktį?

ir vėl aš pykstu. Pro ašaras. Bet pykstu.

Ir nežinau ką man daryt?

Einu gyvent. Ir vėl supykt.

Vėl supykti ant savęs.

Kodėl?

Arrivederci.

Jūsų nežinanti ką daryti neformate.

Rodyk draugams

Ir nebesuprantu ką čia parašiau. Tikriausiai dar sapnuoju arba saulės smugį gavau.

Parašė neformate | 2011-04-22 17:21

Sveiki.

Prisivalgiau aštrių dalykų, nors man negalima. Jaučiuos kaip atominė bomba. Rrr burna dega.

Paglosčiau kaime savo katinuką - Čipsą, ir pusbrolio - Neužauga. Labai linksmi vardai. Čipsas truputį mane pakramtė, bet nieko atleidžiama - juk senai nesimatėm.

Būna, kad kažką labai nori pasakyt, bet nežinai ką. Ne tai, kad užmiršai. Bet tiesiog dar nesužinojai. Dar.

Ryt dažysim kiaušinius. Nejaučiu, kad Velykos. Kažkaip pasimečiau laike.

Ir sukuosi, sukuosi. Tada strykteliu ir bumt. Vėl sėdžiu. Ir einu. Saulė plauna mano smegenis šiltam ežere vasarą. O aš surinku:

- Geras oras! - ir nueinu palikus smegenis krante. Ką galiu sakyti jei smegenų neturiu. Ir jaučiuosi lyg sapnuočiau. Lyg kas lieptų bėgti rudenį per balas. Žinau, mama bars už tai, kad grįšiu šlapia. Bet juk linksma. Neapsisprendžiu ką daryt. Ir sapnuoju. Aš ir angelas valgom braškes. O norėčiau. Norėčiau, kad jis ir būtų angelas. Po velniais. Išsiliejo kakava. Jej, grįžtu smegenų pasiimt. Ir vis tiek sapnuoju angelą. Ir mes abu brendam per balas - nes gera.

Po velniais, ar gali man būt saulės smūgis?

Arrivvederci.

Jūsų sapnuojanti neformate.

P.S. Noriu su tokiu pažaist dabar. Nesvarbūs man padariniai.

Rodyk draugams

Neatimkit iš manęs saldainių, nes ruošiuos parašyti angelui, pasimušus su savimi.

Parašė neformate | 2011-04-21 20:52

Sveiki.

Šiandien padariau viską ką norėjau.

Sužinojau, kad gausiu tai ko troškau.

Nejaudina manęs ašaros ir priekaištai.

Nulakuoti nagai apsunkina rankas.

Darykit ką norit tik neatimkit saldainių.

Noriu lietaus. Šilto.

Noriu muštis.

Prisiliesti prie angelo. To kurį mačiau prieš savaitę.

Apsikabinti.

Išvaryti slogą.

Atsigulti ant pievutės.

Einu valyt ašarų broliui. Jis mane nervina.

Nusišypsoti.

Vėl muštis.

Einu muštis vis dėlto.

O tada gal parašysiu angelui.

Ir vėl mušiuos. Su savimi.

Arrivederci.

Jūsų neformate nori šitos braškės.

Rodyk draugams

Kantrybė daužosi kumštyje.

Parašė neformate | 2011-04-20 16:16

Sveiki.

Prisiuosčiau. Gryno oro. Išpūčiau baimę. Baimę išsikraustyti. Baimę sugriauti tvarką. Nežinau kas aš. Kodėl nežinau. Kiti net negalvoja jog nežino. O aš galvoju, jog nežinau. Ir visai nesvarbu jog nereikia galvoti. Ne šiandien. Ne rytoj. Ir kantrybė trūkčioja sugniaužta silpnam kumštį. Ir nėra jėgų jos laikyt. Bet nesinori skaudint kitų ir paleist. Paleist į laisvę. Ir tegu daužosi. Tegu daužosi tam mažyčiam pasaulėly, tarp keturių sienų. Ir nesinori sapnuot to ką sapnuoju. Bet sapnuoju. Ir noriu, ir kartu ne. Sapnuose gražu. Per gražu. Todėl nesinori miegot. Ir kai užmiegu su braškiniu saldainiu burnoje. Bet nesapnuoju braškinių sapnų. Tiesiog gerdama arbatą nejaučiu cukraus. Ir kantrybė vėl trūkčioja. Ir valgau. Daug valgau. Ir noriu. Nestorėt ir valgyt. Ir vis tiek valgau. Noriu paleist. Paleist tą ko niekada neturėjau. Bet nemoku. Net sapnuose. Ir laikau suspaudus kumštyje, stipriau nei kantrybę. Ir pykstu taip pat kaip realybėj. Ir skauda. Bėgi. Ir juokiesi. Ir kai žinai, kad esi nereikalinga. Nes gavai. Nes gavai tą popierėlį. Gali nusipirkt ką nori. Ir pamiršk, kad nepaskambinsiu. Ir kai kartu džiaugiesi, ir liūdi. Nes neskambina, nes neįskaudins. Bet taip norėtusi. Pačiai paskambinti. Bet čia kantrybė stipriai sugniaužta kumštyje. Ir tamsoje ištrūksta maža kruopelytė…bet ją greitai paslepi. Ir padedi nepakelta ragelį.

Arrivederci.

Jūsų neformate.

Rodyk draugams