BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

You make me smile…kokia aš naivi. Ne, tai ne apie meilę.

Parašė neformate | 2011-06-29 21:26

Aš nebuvau ta, ana, ir dar kita. Buvau savimi. Nežaidžiau su barbėm. O jei žaisdavau, nukirpdavau trumpai joms plaukus ir ištepliodavau purve - kareivinės. Mokėjau prisirišti. Stipriai ir ytin greit. Šio bruožo nepraradau. Pasirodo esu naivi. Tokia naivi, kad nesitikėjau, kad iš vis tokių žmonių būna. O sužinojau, kad tai aš. Mėgau dėmesį. Jei sesuo atsisėdus ant suoliuko sėdėdavo ir žaisdavo kažką, aš sugebėdavau įsikarti į medį ir visus kalbinti…

Šiandien pabudau anksti. Tai yra, buvau priversta. Užmigau vėlai. Oras…jis šaltas. Per šaltas vasarai. Nors gerai, aš noriu rudens. Nebemėgtu nepažįstamųjų žvilgsnių, kuriais džiaugdavausi ir atsakydavau šypsena, kai buvau maža. Mane nervina tos persisukančios galvos, pažiūrėt kas aš. Bet galvokim, kad čia dėl šuns. Pamirškim, kad tai buvo ir pavasarį, kai šuns nebuvo.

Mažas pilkas debesėlis, sekantis mažyčio žmogaus gyvenimą. Mažas miestelis. Mažai žmonių. Paprastas rytas. Visiems, tik ne jai. Tą rytą ji pabudo anksčiau. Ji žinojo, kas šiandien įvyks, bet bandė nuslėpti, tai net nuo savęs. Koja už kojos ji nutipeno į virtuvę, žemę šluodama apsiausto skvernu. Pažvelgė į veidrodį ir atsiduso. Jokios progos nėra puoštis, aš būsiu tokia kokią jis mane paliko. Tiksliau, privalėjo palikti, ramino save. Toliau mergina ėjo ryžtingai. Bent taip atrodė. Ji pati melavo sau, savo jausmams. Melavo sau apie šiandieną. Eilinė diena, ketvirtadienis. Nieko daugiau. Pravėrė langą ir sukaupusi drąsą užsilipo ant stalo. Kojomis vingiavo linijas, įkvėpdama gaivaus rudens oro. Pro šalį pamatė pravažiuojant kepyklos automobilį. Visa gatvė pakvipo bandelėmis ir kitais šviežiais gaminiais. Jau tuoj, jau tuoj, tarsi lopšinę kartojo mintyse. Po kelių sekundžių jos ausis pasiekė burzgimas. Persisvėrus pro lango turėklą, ji stebėjo toli judantį tašką. Vėjas tarsi pajutęs merginos būseną, ištaršė numiegotus plaukus. Įkvėpusi ji sustojo. Nes sustojo ir autobusas. Nieko neišskirtinis, toks kaip kiti tūkstančiai. Bet jai svarbiausias. Sustojo. Durims prasivėrus, pasipylė žmonių lavina. Tiek daug veidų trokštančių tik grįžti namo. Mergina vis dar nekvėpavo. Jos skruostu nusirito ašara. Tik ne džiaugsmo. Jo nebėra. Vėjas nurimo. Jo nebėra, tarsi kuždėjo jis…

Kažkada rašiau. Kažkada tikėjau, kad tai gražu.

Kažkada tikėjau žmonėmis. Jau nebetikiu. Tikiu savimi.

Kažkada džiaugiausi visų šypsenomis. Jau nebe. Dabar tik mylimomis.

Kažkada tikėsiu vėl. Tik ne dabar. Ne dabar…

Minčių valtyje prisikaupė vandens. O dar pamestas irklas. Srovė mane neša.

Arrivederci.

Gero vakaro ir nakties. Ramių sapnų ir tikrų šypsenų (branginkit jas, nes aš žinau, kaip skaudu, kai viena staiga dingsta)…neformatė.

Rodyk draugams

Pagal pavadinimą turėtume nuspręsti apie ką bus įrašas. O apie kas jis yra aš nežinau. Tad pavadinimas nereikalingas. Taškas.

Parašė neformate | 2011-06-28 20:24

Sveiki. Ki ki ki.

Vis dar pinu krepšį. Vis dar neužmiegu. Vis dar geriu antidepresantus, kad užmigčiau…

Vakar naktį, taip ir neužmigau, jokio poveikio nejutau (nors ir neturėjau, mano kambarys vienos, niekas nesikabina). O praeitą naktį, juokiuosi iš visko. Atlėkęs brolis net uždengė su antklode, o man buvo dzin. Pirma gera dozė juoko. Pagal brolį, jo sesę buvo pagrobę ateiviai, arba mama davė kokių kitų vaistų, nuo kurių čiuožia stogas. Maniau plyš plaučiai.

Buvau pas draugę. Vos neįkritau į vandenį, nes užsikabinau už pušies ir neradau atramos. Kelionę pasunkino mano juokas,

Turiu svečių. Mažą (pagal mane) baltai pilką, rudų akių kalytę. Aaaaaw, kaip aš ją myliu. Vėl buvau aplaižyta. Pagrobiau ją iš tėčio keletui dienų.

Bandau daugiau šypsotis. Tikrai. Ieškau smulkmenų, kurios priverstų mane tai padaryti. Sekasi… normaliai. Prisiminiau, kaip mane juokindavo draugas, pagal tokio filmo pavadinimą… viskas normaaaaaaaliai. (atsidūsta prisiminus senus laikus)

Vėl grįžau prie senos šukuosenos. Sutaršyta, bet miela. Sau miela, mamai kūtveliotė.

Buvau svečiuose. Vėl tetos (dabar jau kitos) ir pusseserės kalbos kokia aš didelė, kaip užaugau, jau visa mergina ir pam param… gerai, kad vėl nesumaišė manęs su sesę.

Pusseserės mergytė iš pat pradžių nepažino manęs, tada nenorėjo, kad išvažiuočiau… lygiai kaip prieš metus. Maža, garbanota blondinukė su švelniai spiegančiu balsiuku ir mažomis rankutėmis užsikabinusi man už kaklo juokiasi. Mielas vaikas. Antras po brolio, nuo kurio manęs nesunervina, kai pradeda verkti.

Nežinau ko noriu. O gal man nieko nereikia. Nekenčiu dalykų kurie patinka masiškai visiems. Dažniausiai. Arba nesvarbu, kad patinka, bet nepatinka kai labai skelbiasi.

Šiandien mane supykdė ledai. Arba jų popierėlis. Nes jis neatsiplėšė lengvai. Bet ne, tikriausiai esu jam dėkinga. Man patinka sunkumai. Ir laiką praleidau.

O šiaip daug minčių sukasi, bet niekas nesilipdo. Norisi su kažkuo pabėgti. Kaip kažkada norėjosi. Tik tada žinojau su kuo norėčiau. O dabar tik bėgti.

Nesilipdo man niekas. Žinau, kad bijau. Reikia plastilino. Bandysiu.

Arrivederci.

Naktinukė…ne, skamba kai naktiniai. Gerai, buvau, esu ir tikiuos būt (jei tie skaičiukai kairiam BLOGo puslapio kampe neaugs taip greit ir neišstums manęs) - neformate.

P.S. Gal kas žinot kokį gerą filmą šiam vakarui? :)))…būčiau liaaaaabai dėkinga, jei kas parekomenduotumėt.

Rodyk draugams

Gal kam reikia vienatvės? Padovanosiu.

Parašė neformate | 2011-06-25 16:59

Sveiki.

Pradėjau žavėtis tais dalykais, kurių nekenčiau. Tai tikriausiai man važiuoja stogas.

Dar ir dabar užuodžiu drėgną žolę, saldų žemuogių skonį. Dar ir dabar matau, besislepiančias medžių viršūnes.

Nebegalvoju ką darau. Plaukai išsidraikę, susekti tik vienu segtuku.  Rytais nenoriu lipt iš lovos. O jei išlipu nenoriu rengtis. O jei apsirengiu, tai bet kaip. Dabar norėčiau paklausyti, bet niekas su manim nekalba.

Dabar muzika nebesiklauso. Tai štai ta laukta vasara. Ne ne, nelaukta. Aš myliu rudenį.

Pirksiu žiurkėną. Mažą. Nes baigiu išeit iš proto viena kambarį. Arba gausiu dovanų.

Naktinėju jau ilgiau nei savaitę. Landau BLOGe. Kiekvieną naktį vis išardau ausines. Šildausi prie monitoriaus. Skaičiuoju dantis. Klausau kaimyno leidžiamos muzikos. Žodžiu neturiu ką veikt. Sakė man vienas žmogus, kad rūkantys visada turi veiklos. Tiesa, nekenčiu rūkančių.

Dabar visiem pavydžiu draugijos, bet kokios. Bet ko kas šneka. Aišku negeria ir nepriekabiauja. Ir kvepia. Tai yra nesmirda, bet parašiau kvepia, nes man nesmirda skamba baisiai. Dabar man reikia žmogaus,  kuris kalba.

Matyt neturiu draugų. Nes sėdžiu namie. Nes manęs niekam nereikia. Net šuniui…tiesa neturiu šuns. O kalytė kaime. Deja ne mano. Ji tiesa džiaugiasi manimi. Pasekmės - aš aplaižyta.

Gal kam reikia vienatvės? Padovanočiau.

Arrivederci.

Tiesa, man neliūdna. Tiesiog neliūdna, kartais ir nusišypsau (pavyzdžiui vakar kai vienas vyras vijos savo šunį). Bet džiaugtis vienai kaip pamišėlei? Durniuoti vienai? Tai ne man. Neformatė.

Rodyk draugams

Paskui tave nors ir į Antarktida. Mintys pasiklydusios, bet vis dar ramios.

Parašė neformate | 2011-06-21 23:56

Aš nebenoriu gyventi tik tam, kad būčiau laiminga. Aš noriu, padėti kitiems būti laimingiems. Šitas sakinys šiandien trenkė man į galvą.

Suvalgiau trys porcijas ledų. Perskaičiau dvi knygas. Vienas paukščiukas trenkėsi į mano langą. Niekas šiandien neverkė.

Susidomėjau kriptografija.

Dabar noriu bristi per šlapią žolę, lyjant šlapiam lietui.

Matyti žvaigždes danguje ir su kažkuo jomis gėrėtis.

Justi šilumą sklindant delnais ir bėgti tolyn kaip, kad bėgom kadais…

Susapnuokit ką nors gražaus.

Arrivederci.

Neformatė.

Rodyk draugams

Aš nenoriu sugrįžti. Aš nenorėjau išeiti. Pievų mergaitės nebėra.

Parašė neformate | 2011-06-20 17:28

Labas.

Kažkas man sako, kad aš dar nemiriau. Nes kvėpuoju. Džiugu, kai kažkas (t.y. knygos) mane atitraukia. Pavogia mano laiką. Neleidžia galvoti.

Prieš pora dienų buvau įsiutus. Labai smarkiai, kaip tik gali įsiusti neformatė. Vakar norėjau parašyti piktą, labai piktą įrašą. Bet še tau, neveikė BLOGas. Ir gerai. Parašiau viską paprastai, ant paprasto lapo. Ir perskaičius supratau, kad tai ne aplinka mane pakeitė, tai aš pati. Tikriausiai. Aš visada bandau įtikt mamai. Nes ją myliu, noriu, kad ji būtų laiminga. Tačiau nebegaliu galvoti, kad kartais esu tarsi… nežinau. Viską stengiuosi daryti gerai, bet… nemoku būti tobula. Ji nori, kad namuose būtų tvarka. Nekenčiu tvarkytis, bet kai jau visiškas balaganas, apsitvarkau. Ji sako, kad aš nepakeliu net akių nuo knygų. Bet ji pati skaitydavo be pertraukų, ji nedraudė man skaityti, o net skatino. Ji sako, kad aš baigiu išprotėt sėdėdama viena kambarį, bet pas mane ateina dažniausiai tik pažiūrėt savo rusiškų serialų. Ji klausia, kodėl sėdžiu namie, bet kur man eit? Ji pati uždarė pievų mergaitę į mūrinį namą, kur šalia kelias, šaligatviai, parduotuvės ir mažas, visas užgriozdintas miškas. Aš tada į namus grįždavau tik pavalgyti, pamiegoti ir paskaityti, nes knygos buvo gėris - lauke pusbrolis jas galėjo ištempt ar suplėšyt. Aš po galais, buvau laukinė pievų mergaitė, kuri nemėgo baltų koinaičių kai eidavo į bažnyčią. O dabar aš sėdžiu namuose, žiūriu į sūrį ir galvoju koks suknistas mano gyvenimas. Aš myliu mamą, bet negaliu būti tokia kokia ji nori. Štai parodžiau pažymius. Kodėl 5 devintukai? Sakei bus tik keturi. O pati prieš pora savaičių net barė mane, nes buvau prilipus prie knygų.  Ji nebeateina kaip priešį penkerius metus ir neklausia kas negerai. Jai nepatinka mano tonas. Ji pamiršo, kad ne tik ji turėjo palikti tėtį, namus… Jei ji sužinotų, sakytų, tai kas tave čia laiko? Gali grįžt. Bet aš nenoriu grįžt. Aš nenorėjau išvažiuoti…važiavau nes…nes taip reikia. Taip aš pasikeičiau, bet kuo aš kalta? Sesės nėra. O su broliu nesutariu per geriausiai. Kai mama susiginčija, bet visad tik trumpam, su draugu, pradeda burbėti man koks jis netoks. O aš nežinau ką daryti. Aš nežinau ar jai jis svarbus. Tačiau man jis tapo svarbiu. Nes jis supranta. Aš gal ir nepaversksiu prie jo, gal jis manęs neapkabins, tačiau jis mylės mamą…  O tai yra svarbu. Ir man kartais sunku, nes niekas manęs neapkabins kai man sunku viduje. Visus apkabinti turiu aš.  Mama nepastebėjo kaip aš pastačiau tvirtą sieną, kurios ji neperliptų. Ji ir nesistengia jos ieškoti. Bet ji mano Mama. Vienintelis ir pats svarbiausias asmuo.

Įrašas gavosi piktas viduryje. Gale žliumbiau. O gal aš iš tikrųjų ne tokia kokia reikia, gal jai reikia manęs, pievų mergaitės? Bet aš nepamenu kada buvau tokia…

Arrivederci.

Kažkada viskas bus gerai. Reikia tuo tikėti. Neformatė.

Rodyk draugams

Just. Šypsausi. Ramu.

Parašė neformate | 2011-06-17 18:00

Ir štai aš einu. O gal ne. Tiesiog keliu kojas aukštyn, lyg bandydama lipti nematomomis kopečiomis. Šaukšteliu ragauju kakavą. Lyžteliu pyrago tešlos. Ir jau einu į priekį. O akys dairosi, ieškodamos kažko pažįstamo, šioje gatvėje. Jaučiu knygų svorį… Ir aš einu toliau, nekreipdama dėmesio į žvilgsnius. Staiga saulė nustoja spiginusi. Aš plačiai atmerkiu akis. Pajuntu, kaip lietaus lašas kapteli ant skruosto. Nenubraukiau jo, tai juk ne ašara. Ir einu, toliau nes čia manęs niekas nestabdo. Bet visai neliūdna, vis tiek žinau, kad kažkada prieisiu… ir sustosiu pati.

Gera buvo diena. Pradedu mąstyt apie kažką. Jaučiu, kad tolstu nuo beprotystės būsenos. Just smile.

Arrivederchi.

Neformatė.

P.S. Niekada nežinojau, jog tiesiog paprastas pakvietimas žaisti šaškėmis gali sukelti šypsena. Ir visai nesvarbu, kad neišėjo. Bet ramu širdelėj. Šiek tiek. *šypsosi labai labai stipriai* Ir pati nesupranta, kaip žmogus gali tokią užsispyrusią įkalbėt…

Juk to ir reikėjo tikėtis. Turiu teisę į savo prisiminimus. 'Ir tai nieko nereiškia'

Rodyk draugams

Tuštuma. Priežasčių lyg ir nėra.

Parašė neformate | 2011-06-16 18:23

Labas.

Tuščias žvilgsnis. Tuščia aplink. Jaučiu, kad išeisiu iš proto. O priežasčių nėra. Tiesiog imsiu atsistosiu ir palikus protą išlysiu lauk lietuj lyjant.

Tiesiog rankos nekyla. Nieko nedarau. Kambarį šiukšlynas. Viskas sukrauta, sukrauta, sumesta. Galėčiau susitvarkyti, o kas toliau? Neliktų priežasties neišprotėti. Nagai lakuoti prieš mėnesį apsilupę. Akių vyzdžiai išsiplėtę. Net vaizdas liejasi. Sėdžiu ir miegu, atmerktomis akimis. Bet negaliu miegot. Nes naktį blūdinėti nesinori. Iškepto pyrago beveik nebeliko. Ką tik suvalgiau gabalėlį ir mamos nupirkto. Nejaučiu kai mane kviečia baksėdami. Nejaučiu nieko. Mama sakė, kad atrodau kaip apimta keistos depresijos. Sako megzk - nekenčiu mezgimo… yra kelios priežastys. Piešk - nupiešiau merginą violetiniais plaukais…tikriausiai pasąmonės svajonė. Siūk - nėra jėgų. Rašyk knygą - nėra talento… Kurk dainas (kažkada kūriau) - sakau gi, nėra jėgų. Filmai sekina. Muzika nebesiklauso. Tiesiog sėdžiu su tuščiu žvilgsniu ir nors tu ką. Galiu pažiūrėt siaubo filmą. Po praeitos nakties, kai pažiūrėjau Paranormal activity, tai neužmigau. O jei nepamiegosiu būsiu vaikštantis lavonas. Net apie Jį nebegaliu galvot. Ruošiuos pasikeist numerį telefono. (Jei ką poisonapple - parašysiu…). Ir duosiu tik keliems žmonėms. Nes… nežinau. Jaučiuos išsekus. Nieko nedarau. Ir nežinau ką daryti. Kaisdama arbatą vos nenusisvilinau su degtukais pirštų. Blogai, kad vos. Būčiau nusvilus - vis šioks toks nuotykis. O jūs sakysit, ”nori nuotykių ir gyvenimo, bet sėdi namie? kvailutė”. Bet aš žmonių nenoriu matyt. Noriu atsidurt kur bekraštėj pievoj. Reikia stebuklo…

Vis dėl to ryt išlysiu. Reikia mamai į miestą. Šturmuosiu biblioteką. Ir šiaip vėdinsiu galva.

Nesišypsojau senai. Tikriausiai pradedu kirmyt.

Arrivederci.

Neformatė.

Rodyk draugams

Nereikia nieko. Vėl meluoju. Dar vienos depresininkės įrašas, - pripažįstu.

Parašė neformate | 2011-06-15 17:22

Labas.

Kažkur. Kažkur tenai. Jausmai pasiliko. Užgęsus šviesa. Ir vėl viena. Aš prisiminsiu ilgai. Tave ir lietaus lašus tą naktį…

Naktis buvo prasta. Tiesa sakant, tragiška. Bijojau judėt, miegojau, bet girdėjau viską… pirmą kartą.

Norėčiau kažko. Kad nesijausčiau viena. Kas apkabintų, kai naktį drebu. Arba paguostų paskabinęs. Kas priverstų mane šypsotis. Dėl ko galėčiau ir numirt. Man po velniais nieko nereikia. Nei kalno dovanų, kelionių, šimto rožių… Man reikia žmogaus…

…ir niekas jo neatstos. Nei mėlynas dangus. Nei paskutinis šokolado gabalėlis. Nei daina. Nei brolis miegantis kaip angeliukas. Niekas po velniais. Nes turiu tik save.

http://www.youtube.com/watch?v=jRehmX3zlwE&NR=1

Skanūs buvo šiandien sausainiai. Graži baimė.

Arrivederci.

Nes turiu ne, tai ko man reiktų. Neformatė.

Rodyk draugams

Šiandien diena, kai blogai miegojau.

Parašė neformate | 2011-06-14 16:59

Sveiki.

Šiandien dien,a kai blogai miegojau.

Kai mane nervina kažkokios debilės, taip taip debilės, ir klausia ar karvių neparduodu.

Kai mama pikta ir užėmus kompiuterį.

Kai oras nekvepia lengvumu.

Kai dreba rankos. Ir kojos. Ir per smarkiai plaka širdis.

Supranti, blogai miegojau. Ir šiaip bullshit.

Einu ravėt šaligatvio.

Arrivederci.

Vis dar turiu vilties, kad vasara bus nusisekus. Neformatė.

Rodyk draugams

100 [ne]formatiškų faktų apie neformatę.

Parašė neformate | 2011-06-13 13:20
Labas.
Tai gi. 100-asis įrašas. Ech. Tikriausiai esu biški kvaiša, jei rašau beveik kasdien BLOGą. Bet nieko. Čia visi tokie…ech. Draugiški, nuoširdūs, paprasti. Pripratau aš čia… Čia ir kai lietus lyja širdyje, ir saulė kepina, dieną ar vakare, visada galiu išsipasakot… Kažkada senai senai kai sveikinau poisonapple pabėdavojau ar sulauksiu aš 100-ojo įrašo. Ir sulaukiau… tai gerai, netempsiu gumos su šitais sentimentais, štai žadėtieji 100 faktų apie užsislaptinusią neformatę:
  1. Gimiau vasarą.
  2. Nelabai mėgstu vasarą.
  3. Myliu rudeninius lapus.
  4. Mėgstu žiūrėti kai sninga.
  5. Nesu pavasario mėgėja.
  6. Esu pakliuvusi į avariją.
  7. Mažai ant galvos užkrito vazonas. Ne mažas beje. Padarinių nėra, tik maža žvaigždutė nuo siuvimo.
  8. Su degtukais nesisekė. Keletą kartų vos išvengėm ritmų padarinių.
  9. Esu rudaplaukė. Vasarą pašviesėju.
  10. Akys neaiškios kažkokios.
  11. Nešioju akinius. Ne visada, reiktų dažniau.
  12. Nemėgstu svogūnų.
  13. Totali romantikė.
  14. Dažnokai sergu. Tiksliau sirgau, jei galima pavadinti taip. Čia buvo prieš pora mėnesių - plaučių uždegimas. Nieko rimto.
  15. Mėgstu beproto šokoladą.
  16. Nebuvau išvykus iš Lietuvos.
  17. Nusiraminu plaudama indus.
  18. Kartais kalbu per miegus, maža ir pavaikščiodavau.
  19. Mėgstu istoriją.
  20. Patinka Kanada.
  21. Maža guosdama pusbrolį, jis labai verkė kažkas nutiko, pradėjau valgyt saulėgrąžas su lukštais. Kartais iš nervų ir dabar suvalgau.
  22. Mėgstu įvairius riešutus.
  23. Labai greit perskaitau knygą.
  24. Kai skaitau galiu ir nevalgyt.
  25. Mėgstu fantastiką.
  26. Ir kita.
  27. Perskaičius esu visas Hario Poterio dalis.
  28. 6-oje dalyje verkiau.
  29. Turiu sesę ir brolį.
  30. Gyvenu su mama.
  31. Dažniausiai laikausi savo nuomonės.
  32. Nesivaikau madų. Tik šiaip gražiai rengiuosi.
  33. Namuose nešioju treningus.
  34. Myliu petnešas.
  35. Ir vampyrus. Bet čia nuo kokių 5-erių, ne nuo twilight’o. Jis nėra mano mėgstamiausias.
  36. Visada verkiu žiūrėdama Titaniką ir Simarono žirgą.
  37. Maža buvau pamišus dėl Drakonų kovų. Verkdavau jei nespėdavau pažiūrėt.
  38. Naktis ir ankstus rytas - gražiausias laikas.
  39. Vilniuje kai buvau maža ir nuvažiavom su klase prie katedros, užlipus ant plytelės, na tos stebuklingos, sugalvojau norą. Kad pasveiktų tėtis… ir jis pasveiko. Nuo tada vis patikiu stebuklais…
  40. Įsimylėjau pirmoj klasėj. Myliu iki dabar…jausmas kiek žinau vienpusis.
  41. Esu vieniša.
  42. Niekada neturėjau vaikino, nes jei turėsiu Jis bus Tas.
  43. Nors ir turiu draugę, kuri vadinasi geriausia, negaliu jai visko pasakyt. Tai matyt tik pavadinimas.
  44. Mano vardas reiškia vieno brangakmenio pavadinimo kažkokioj kalboj.
  45. Myliu futbolą. Nekenčiu Ronaldo.
  46. Per čempionatą sirgau už Argentiną. Ir Ispaniją. Ir Vokietiją. Po tokio gero Mesio žaidimo (pasibaisėjus) vis dėlto likau tik už Ispanus ir Vokiečius.
  47. Man patinka žalia. Ir balta.
  48. Nemėgstu oranžinės. Pačios spalvos, apelsinai skanūs.
  49. Namie iš mamos draugo vis gaunu naujas pravardes. Dabar aš didelė coliukė.
  50. Dažniausiai būnu sutaršytais plaukais.
  51. Kartais garbanota. Ypač rytais.
  52. Mėgstu istoriją ir dailę.
  53. Turiu daug svajonių.
  54. Noriu iššokt su parašiutu. Čia tikrai.
  55. Kartais labai daug kalbu.
  56. Kartais, dažniausiai kai pykstu, nekalbu iš vis.
  57. Nemėgstu trankios muzikos.
  58. Nemėgstu šokti. Tiksliau nemoku.
  59. Bet šoku namie. Iki nukritimo.
  60. Kai man pradinėje pasakė jog nejaučiu ritmo, nebemėgau muzikos.
  61. 4 metus lankiau chorą.
  62. Dabar mėgstu užmigt su muzika.
  63. Nekenčiu burokėlių sriubos.
  64. Kartais elgiuosi per daug spontaniškai.
  65. Galiu gyvent lovoj. Valgau, skaitau, rašau, miegu. Man daug vietos nereikia.
  66. Gražiausia vieta (kiek apvažiavus esu) Lietuvoj - Nida.
  67. Draugai sako, kad esu drąsi.
  68. Esu užsispyrus.
  69. Nemėgstu tvarkos. Na gal ne. Nemėgstu tvarkytis.
  70. Mėgstu smile jogurtą.
  71. Turiu katytę. Jos beveik penkta, na gal ketvirta para nėra namie. Kažkodėl mane apima bloga nuojauta. [ ;( ]
  72. Mėgstu saulėgrąžas. Ir šiaip gėles.
  73. Myliu lietų. Beprotiškai.
  74. Nekenčiu skėčių.
  75. Mokausi labai gerai.
  76. Mane nervina kai nieko nespėjų nuo darbų gausos, bet negalėčiau be to gyventi.
  77. Ruošiuosi po vasaros nebebūti tokia aktyvi.
  78. Mėgstu voveraites ir babausius. (čia grybai, jei ką)
  79. Ruošiuosi išmokti groti gitara.
  80. Maža sakiau, jei mano vyras bus blogas uždarysiu šuns būdon.
  81. Nesu  rūkius ir neketinu.
  82. Negeriu ir neturiu noro.
  83. Kažkodėl šįmet bijau vandens.
  84. Iš pavadinimo, arba išvaizdos sprendžiu ar valgysiu.
  85. Myliu juodąją arbatą.
  86. Man reikia meilės.
  87. Mėgstu lankstyti iš popieriaus.
  88. Tinstu nuo ibuprofeno.
  89. Mėgstu The beatles.
  90. Maža žiūrėdavau teletabius. Buvau Pau.
  91. Ilgai neužmiegu.
  92. Sapnuoju keistus sapnus.
  93. Kartais be priežasčių neturiu apetito.
  94. Kartais pasidarau balta kaip drobė. Gal dėl silpnumo.
  95. Ne visada, bet tikiu Dievą.
  96. Mėgstu sėdėt ant palangės kai lyja ir nieko nedaryt.
  97. Esu gana aukšta ir panaši į sesę. (ji vyresnė.)
  98. Mėgstu ginčytis. Nes tada įdomesnis pokalbis būna. Aišku ne su visais.
  99. Turiu nuojauta. Gerą nuojautą.
  100. Esu visiška keistuolė. Po valandos galiu viską pakeisti, visiškai pasikeisti. Todėl kartais neapsimoka tikėti manimi, nes pameluoju ir pati sau.

Chechem daugiau neatskleisiu jau taip daug pasakiau, nors…gerai tiek to. Einu švęst (juokiasi).

Arrivederci.

Jūsų neformatė.

Rodyk draugams