BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasižadu.

Parašė neformate | 2011-07-29 08:24

Visko per daug.

Dangaus. Melo. Manęs.

Manęs. Manęs per daug. Mano liūdesio, juoko, jausmų. Aš dingsiu. Lyg dūmas išgaruosiu nakties vėsoje.

Pažadu.

Taip pat pažadu, daugiau šypsotis. Mažiau verkti. Na, gal mažiau valgyti :D.

Nesigrežioti atgal.

Ir labiau mylėti tuos, kurie myli mane.

Taškas.

Na ką, laikas pradėti vykdyti pažadus.

Tikiėkimės, kad gražiai prasidėjusi diena neišbluks.

Ir kad ateinantys metai atneštų man tą, kuris užpildytų tą tuštumą… o gal čia jaučiasi tuštuma tik todėl, kad nepusryčiavau? :D

Gerai. Baigiu. Laikas pailsėti ir man, ir jums.

Ir tikiuos, kad pažadai neliks tik pažadais…

Šypsokitės. Tik tiek.

Arrivederchi.

Neformatė.

Rodyk draugams

Kava. Melas. Kava…

Parašė neformate | 2011-07-28 13:36

Sveiki.

Pikta. Dėl oro. Įvykusio ginčo. Neskaniai kvepiančio langų valiklio. Nepasitikėjimo. Pasikėlusių žmonių. Sapno. Lietaus.

Man pikta dėl savęs.

Aš nevaidinu. Ir nevaidinsiu. Savo gyvenime. Nenoriu. Jei kažkam nepatiko, te eina po velnių.

Nesijuoksiu, kai norisi verkti. Vien tam, kad nesuknisčiau nuotaikos kažkam.

Išeisiu tik tada, kai norėsiu to pati.

Gal aš ir maža, niekam neįdomi egoistiška asmenybė, bet permatau melą. Ir jo nekenčiu.

Nes žmonės, net patys artimiausi, nežino kiek aš iškentėjau. Kiek mane paveikė….

Kava. Tirščiai.

Kondensuotas pienas.

Kava.

Tik ji šį rytą buvo tikra.

Rytoj noriu atsijungti. Vien tam, kad negirdėčiau melo. Gražių žodžių. Pasveikint galiu ir pati save.

Kava.

Arrivederchi.

N.

Rodyk draugams

Prieš 6 dienas neformatės gyvenime…

Parašė neformate | 2011-07-27 17:04

Labas visiems. Didelialiausias.

Va kaip. Tai gi, džiugi žinia (dar neatsigavau po jos :D) - išsisiunčia komentarai. O kaip žadėjau, jei kas pamena, kad aprašysiu gimtadienio nuotykius, kai atsibus komentarai. Tai gi.

Prieš 6 dienas neformatės gyvenime…

Pabudau. Tiksliau ne.

Buvo 00:04, kai aš pirmoji pasveikinau draugę, per mūsų mylimą facebook‘ą. Deja mane užklupo, nemigos kankinama, arba įdomų filmą bežiūrinti mama. Gavau bart ir nušlepsėjau į lovą. Bart gavau, nes anksti keltis reikėjo.

Dabar pabudau :D. Su naktiniais prasitusiau iki 12 valandos. Apsirūpinau muzikine aparatūra, pavalgiau, pasitvarkiau, pasilyginau suknelę, susikroviau mantą, papuošiau stiklainį su dovanomis ir parašiau raštelį. Tada sėdom į automobilį ir skambant kažkokiai balalaikai per radiją nusigavom iki autobusų stoties.

Nusigavom anksčiau, tad teko palaukti. Pastebėjau savo klasioką, bet nemanau, kad jis mane pažino. Tai štai. Sulaukiau dar dviejų draugių. Kol jos mane atglebeščiavo atėjo jubiliatė. Dovanų neteikėm…

{Štai čia mane nutraukė šūksnis. Keliavau į daržą. Ten nieko gero. Grįžau, mama prie kompiuterio receptuose knisas. Teko pusvalandį dainuot ”Mama, nors mudvi skyria tik stalas, aš pas tave ateinuuuu…” ir kalbėt apie vėmiančius paukštukus, ir jos nėra :D. Man stogas pačiuožė, bet įrašą reikia pabaigt :D.}

…nes teko iki miestelio keliaut autobusu. Aš atsisėdau su, tarkim pavadinsiu ją Birutė, o jubiliatė su Onute :D. Mus, tai yra mane ir Birutę bandė kabint, gal į penktą dešimtį bekopiantys pijokai. Gerai, kad greit pasišalino. Atvažiavom, nusigavom iki vietos.

O tada. Tada užkandom, išėjom į parduotuvę. Parduotuvėj prisipirkę ledų grįžom. Tada apsilaistėm su vandens žarna… ten pora gražių nuotraukų išėjo. Beje, draugė vos neapsiverkė perskaičius raštelį. Nežinau, rašiau iš širdies ir tiesą, ir tik tiesą.

Atvažiavo jubiliatės mama, pakepė mums šašlykų.

Mes sumanėm pasifotgrafuot ne prie namų. Išėjom. Ir kad ims vėjas pūst, debesys kaip angliukai. O mes taip norėjom nueit iki tokio upelio ir pievos. Na galvojam dzin. Ai, mane dar užsipuolė, nes aš liepiau neimt didelio skėčio, o mažas silpnas… tad jei būtų pradėję pilt aš būčiau be skėčio :D. Diskriminacija ką bepridursi.

Bebėgant per neaprėpiamas pievas (kur jau baigėsi gyvenvietė) ėmėm dainuot ”We are the champions”, nubėgom pavaidinom vėjo nublokštas ir… ir neformatei pasivaideno du žmogeliai artėjantys vis greičiau. Aš sušukau ir visos ėmėm bėgti. Jie iš paskos. Išsigandom katu katu. O jie tipo kabino mus. Mes bėgam, jie bėga. Kai priėjo arčiau ir ėmė mėtytis akmenim beproto išsigandau, o tada… tada juoktis pradėjau. Ir dar negražią gestų kombinaciją norėjau parodyt. Nes jie ne pora metų jaunesni. Supykau.

O einant iš kaimyninio namo dar švilpaut pradėjo. Juoktis pradėjau, o jubiliatė nuramino, kad jie labiau civilizuoti.

Tada pavalgėm, pasivaikščiojom… naktį žaidėm šaradų ir alias. Dar tiesa/drąsą. Kur aš ypač išsigandau, nes draugė sušuko ne vietoj. Ir buvau apiberta klausimais, nes…nes draugės paėmė mano telefoną ir perskaitė tik gautą žinutę. Hrr… Iš Onutės prisižvengėm, kai vaidino faraoną :D. Jubiliatė prisijuokė iš mano komentavimo. Na, žodžiu, kaip ir viskas. Bet aš atkeršijau. Kai atsigulėm papasakojau ”Paranormal activity” siužetą. Su smulkmenom. Ūch :D.

Ryte pabudom. Pasijuokėm. Pasisupėm. Ir viskas. Dar beeinant į stotelę pradėjo krapit.

O autobuse. Įlipo Birutė. Atsisėdo. Ir kai būna tokios ištisinės sėdynės atsisėdau aš. Tada įlipo Onutė, tad… pasislinko toks Vyras. Atsisėdau arčiau. Prie Onutės jubiliatė ir važiuojam. O tada tas Vyras pradėjo spoksot. Aš ir kosėju, ir žudantį žvilgsnį mėtau, o tam dzin. O baisiausia, kad kaip supratau šalia sėdėjo jo žmona su vaiku. Nors imk ir pradėk rėkt. Pikta. Fu. Net nežinau.

Taip ir baigės mano ištrukimas iš namų. Nežinau. Perskaičiau, atrodo nieko linksmo.

Bet nerašiau poros frazių, nes… ir vardus pakeičiau, nes… bijau, kad suseks :D. Aš rimtai kažkokia paranojikė.

Todėl prašau nespaust patiko :D. (nesvarbu ar patiko ar ne) Aš rimtai, kad ir kaip keistai skamba. Būčiau dėkinga. Galit komentuot, bet tik nepatinkinkit.

Ačiū.

Ir dar ačiū, jei perskaitėt…

Gal dar grįšiu, jei ką turėsiu pasakyt :D.

Jė, kaip džiugu, kai galima komentuot :))).

Arrivederchi.

Neformatė.

P.S. Nooooooriu kavos. Mrr. Tyngiu pasidaryt. Mrr.

Smiling coffee - Constanta, Constanta

Rodyk draugams

Ploja neformatė katučių!

Parašė neformate | 2011-07-27 12:06

Jėėėėėėėė!!! Atsirado…atsirado:

KOMENTARAI !!!

Nežinau dabar kol kas neturiu ką pasakyt, tiesiog džiaugiuosi (sun)

Happy.

Šian dar grįšiu, papasakosiu ką nors. Dabar bėgu. Nežinau. Pakomentuot gal reiks pas ką ;)

Gerai.

Man protas užtemo.

Iki.

Rodyk draugams

Nekenčiu arba aš beviltiška. Arba noriu būt nematoma.

Parašė neformate | 2011-07-26 19:20

Akimirkos akimirkos akimirkos. Džiaugsmo lengviau sustabdyt. O liūdesio įsiveržia, lyg audra ir pasilieka. Ilgam. Nusėda, lyg pirmosios snaigės. Tada įšala žemė ir jai sunku nubust.

Nekenčiu. Įkvėpimų. Oro.

Nekenčiu vasaros.

Nekenčiu Jo.

Jos.

Nekenčiu meilės, kuri iš pradžių šypsosi, dumdama į akis miglą, o tada smaugia iki sąmonės netekimo.

Nekenčiu savęs.

Vėl savęs.

Myliu save.

Nekenčiu savų poelgių.

Žodžių.

Nekenčiu permirkusio nuo ašarų sijono.

Nekenčiu gimtadienio ateinančio.

Nekenčiu žmonių.

Nekenčiu mažų vaikų.

Krepšinio.

Paskutinio knygos puslapio.

Netvarkos kambaryje.

Nekenčiu nuotraukų.

Nekenčiu oro gaiviklio.

Nekenčiu vaikino, kuris praėjo. Tiksliau jo kvepalų. Nes…

Nekenčiu kaimyno, darančio remontą man už sienos.

Bėgančio laiko.

Skaudančio kelio.

Vakarienės.

Televizijos Gala.

Nekenčiu telefono.

Nekenčiu Skype’s.

Ašarų.

Ašarų vėl.

Marškinėlių su raukinukais.

Rožinės.

Raudonos.

Geltonos.

Nekenčiu spalvų.

Juoko.

Brokolių.

Marinuotų salotų.

Nekenčiu rūsio.

Pelenų.

Monitoriaus.

Šalta. Aš beviltiška.

Tikrai.

Visiškai.

Manau, manau…kad aš žlugus.

Nekenčiu ašarų paskutinį kart.

Ir savęs. Vėl.

Pokšt. Sako Dievas atleidžia visiems. Bet jei nustojau tikėti juo?

Rodyk draugams

Reikia žmogaus. To Žmogaus.

Parašė neformate | 2011-07-26 16:56

Ta maža paslaptis.

Plonas šydas. Naktis ir rytas.

Kai sapnas pamažu apglėbia mano pečius.

Ne, dabar nieko nereikia. Dabar kitaip viskas bus.

Dabar nežvelgsiu, tau, pavymui.

Nebekartosiu, lyg maldos - aš myliu.

Dabar gyvensiu sau, juoksiuos sau.

Ir uždarysiu tavo meilę į skrynią…

Sveiki.

Šita nesąmonė mano galvoj vakar gimė prabudus. Buvo gal trečia nakties.

Supratau, kad man patinka sapnuoti.

Neskubėti.

Kad neverta be reikalo pasitikėti.

Kad aplink daug prisplakelių, kurie nori būt etatiniais draugais.

Kad nekenčiu klausimų Ko nori dovanų, šįmet? .

Kad man patinka negalvoti…

Tai gi. BLOGo sistema dar užlūžus. Liūdna.

Sakiau poisonapple’i, kad aš nieko nebenoriu. Bet noriu. Štai netikėtai ir tyliai atitrepseno mano norai… oi. Jie buvo visad šalia.

Man reikia turėti žmogų, kuris suprastų mane be žodžių, vien pažvelgdamas. Na, ne, man nereikia Edward’o Cullen’o, kad skaitytų mintis. Ir išvis man jo nereikia.

Man reikia žmogaus.

Tiesiog žmogaus. Nėra reikalavimų, norų kažkokių. Bet turi būt žmogus. Sakysit apsidairyk, aplink visur žmonės…

Bet tai turi būt Tas Žmogus. Aš pamačius jį suprasiu, kad tai jis. Bet aš jo nemačiau.

Gan liūdna. Bet aš palauksiu.

Kažkoks debesėlis užtemdė mano mintis. Jaučiuos tokia silpna. Lyg vis dar miegočiau.

Deja šalia nėra to, kuris išgelbsti mane sapne.

Aš viena. Laukti reiks apie 7 valandas ir tikiuos vėl jį sutikti.

Aš pakvaišus. Žinau…

Man reikia dainos. Sena, nauja - nesvarbu. Ji turi priverst mane sustot. Priverst šypsotis, verkti arba užsimerkt. Panašiai, kaip grojanti fone. Jei kas tokią turit mestelkit į PM. Padėkočiau. (šypsenukas)

Gerai, šliaužiu. Lėtai. Tyliai…

Ir ėmiau atsibosti sau, beje. Jau atsibodau. Auč.

Gražios/ramios/nuostabios/šiltos dienos. Ir viso laiko. Ai, būkit laimingi. Na, laimingesni už mane.

Arrivederchi.

Neformatė

P.S. Po velniais, taip norėjau dar kai ko pasiteiraut…neeeeeekenčiu BLOGo administracijos. (žudantis žvilgsnis)

Rodyk draugams

Nežinau, tiesiog sukrėsta.

Parašė neformate | 2011-07-25 12:22

Labas.

Sėdžiu ir drebu. Kai vakar per žinias išgirdau apie Norvegijoj įvykusi išpuolį taip nereagavau. Bet kai paskaičiau tų, kurie išgyveno pasakojimus… negaliu atsigauti. Verkti noris.

Siaubas. Brr…

Einu išgert arbatos.

13 valandą mūsų laiku, Norvegijoj tylos minute bus pagerbti žuvusieji. Aš ir prisidėsiu.

Tyliai tyliai krenta. Bėga. Vėjas neleidžia pasislėpt. Tamsa. Skausmas. Kažkas verkia. Kažkas apglebia per pečius. Kažkas pasako, kad viskas bus gerai. Kad myli. Kad nepaliks…

Nenoriu daugiau miegoti. Mane vėl lanko košmarai.

Tamsu.

Tik. Kažkas nukrito.

Jaučiu baime.

Tik. Skausmą…

Gražios dienos, jums.

Arrivederchi.

N.

Rodyk draugams

Nuoooori neformatė šookt! Truputi trenkta. Ups.

Parašė neformate | 2011-07-24 23:56

Labas naktis (šypsena)

Šiandien bėgau bėgau vėl, privalėjau suspėt, kol neprisviiilo pupelės! Yeah!

Man dabar kažkodėl gera nuotaika. Čia tikriausiai nuo iš Disney serijos filmuko. Atsipalaidavau pažiūrėjus.

O taip, visą dieną mamai padėjau kankintis su daržovėm.

Dar paerzinau kaimyną, o jis mane.

Pasveikinau mamos draugą su gimimo diena. Saldi dovana. Niami niami.

Pasijuokiau iš kažkokio kvailo serialo per kažkokį kvailą kanalą.

O šiaip šnekėjau. Daaaug šnekėjau. Deja, ne visada protingai… Bet mama sakė, tokia į aktorinį galiu stot. Tik nesupratau ar juokavo, ar ne, nes vėliau liepė maut iš virtuvės. Tai sakė, besijuokdama.

Stogas čiuožia, be leidimooo. Šiąnakt jam jo nereik. Šalalalala.

Gal žinot tokios dainos pavadinimą, kur per LNK (tik nepamenu kada) grojo. Gal per reklamą… per ją labai noris šokt. Tik pamenu, kad yra taip Baby baby ūūūū… Žinau, juokinga skamba, bet melodija taip įstrigus. Uch…

Baby, baby, ūūū…tttttt….

Dance, baby dance…

Šalalalalala…

Šiandien, nuo to bėgimo pamiršau trūputi rūpesčius. Menkus aišku.

Nooooriu šokt! Tam tada dam! Tam tam tadadaam!

Kaip ispanė kokia :D.

Gerai, lipu lovon. Nes… nes nežinau aš tokia keistai pačiuožus.

Myliu jus. Ale rimtai, kaip šneku >.<

Go go go go į lovą :D

Kad ir BLOGo sistema nudurniavo, aš jūsų nepaliksiu. Kankinsiu su savo įrašai kol tik įstengsiu klebint klaevetūra :D

Baby, baby, ūūūū.

Saldžių sapnų, ramių blūsų ar kitų gyvių BLOGžmogiai.

Niam.

Arrivederchi.

Neformatė šokanti, kaip katinukai nuotraukoje.

P.S. O gal Baby, baby youuuuuu? :D Nepamenu. Ups.

Rodyk draugams

I do not know how I feel.

Parašė neformate | 2011-07-23 17:18

Sveiki.

Jaučiuosi tokia silpna. Pasvirus lyg Pizos bokštas. Buvau bažnyčioj. Stebėjau pusseserės vestuves. Gražu.

Kai pasakiau, kad gražios vestuvės, nuotaka ir pam param, visi pradėjo kibt, kad reikia palaukt ir tavo gražios bus. Brolis klausia Ir tu balandžius leisi?. Sakau, atsigauk, aš dar net vaikino neturiu.

O šiaip, pabudau 12 ryto. Mamos nuotaika buvo ne kokia, tad ir aš labai nešiepiau kaplių.

Bet… kažkas su manim netaip. Beje, noras išsipildė, aš nebeverkiau, kai atsiguliau…

Tik. Prisiminimai mane užgriuvo. Lyg plytinis namas.

Šiaip papasakočiau daugiau. Kaip gimtadienis praėjo, kaip kabino mus… bet niekas nekomentuos. Nežinosiu ar kam linksma dėl manęs. Žodžiu teks palaukt.

Ir šiaip kažkaip nežinau nėra noro rašyt… ryt mamos draugo gimtadienis, tada… tada savo švęsiu. Privertė. Ajajai.

IR DAR KAI KAS ĮDOMAUS… įsivaizduojat su mano įrašais vyksta mistika. Vakar šis įrašas/skundas neatsidarė. Atidarydavau tik prisijungus per savo BLOGą eidama. Įrašas buvo BLOGotope, mačiau kažkur apie 12 h nakties. Jis surinko 13 patiko, o dabar jo ten nebėra! Kito įrašo taip pat beje. Sakau, mistika. Arba čia yra taip, kad tiesiog nenori BLOGo administracija pripažint, kad dirba visiškai *ūdinai.

Arrivederchi.

Tiesiog pasibaisėjus N.

P.S. Graži daina, net nežinau, vakar užkibau>> http://www.youtube.com/watch?v=5anLPw0Efmo&ob=av2e

————–

Rodyk draugams

Tik. Juodos ašaros.

Parašė neformate | 2011-07-22 23:35

Tik tik. Noriu rašyti.

Tik tik. Sunku.

Tik. Noriu savęs gailėtis.

Tik tik. Nekenčiu.

Tik. Ašara nusileido skruostu. Nenoriu. Negaliu. Meluoju. Sau. Tik.

Jis nenori su manim kalbėtis. Tik.

Jaučiausi balta. Tik. Vieniša.

Nekenčiu, nuo šiol, gimtadienių. Ypatingai savo. Nenoriu jo švęsti. Nenoriu matyt jų.

Tėtis neprašė brolio, kad duotų pakalbėt su manim. Aš su juo nenoriu kalbėt. Bet būtų buvę gera žinot, kad jis manęs pasiilgo.

Tik. Vienas žmogus manim naudojasi. Mano naivumu ir. Ir bijau.

Tik. Bijau likti viena.

Tik. Nekenčiu savų kaprizų. Tik.

Nebesuprantu juokų. Tik.

Šalta.

Tik tik. Nekenčiu kai į mane žiūri. Tik. Jaučiuosi nejaukiai. Tik tik. Atpratau nuo žmonių.

Nesijaučiu savimi. Tik.

Jaučiuosi lyg vaidinčiau. Linksmą, žavią…

Tik. O viduj verkiu.

Nebėra žemėj padaro su plakančia širdim, kuris suprastų mane. Tik.

Noriu viską pamiršti.

Užmigti. Pradėti iš naujo.

Nenoriu ten važiuoti ir vaidinti besišypsančią, ir norinčią bendrauti.

Nenoriu važiuot ir ryt. Matyt baltą suknelę. Besišypsančius žmones.

Tik tik. Nenoriu, kad manęs gailėtus.

Tik. Verkiu.

Tik tik. Nubėgo tušas.

Užknisa. Gyvenimas. Žmonės, kuriuos vadinu draugais.

Užknisa. Ašaros. Ir šaltos naktys.

Užknisa. Stovėti vietoj. Užknisa, kai nežinai kaip elgtis.

Tik. Juodos ašaros.

Tik tik. Mano telefone apie 40 numerių.

Daug ištrintų.

Iš tų 40 negaliu niekam parašyt.

Sunku.

Tik. Sako prisigėrus būna lengviau.

Apsirūkius irgi.

Koks tikslas saugot save, jei kažkada vis tiek mirsim?

O kodėl smegenys atmeta tokius teiginius?

Kodėl jos neieško, alkoholio?

Tik. Mane suprastų katė. Mano. Jos nebėra.

Visko per daug.

Spalvų.

Žodžių.

Jausmų.

Žmonių.

Pasirinkimų.

Klaidų.

Ašarų.

Dirbtinių šypsenų.

Tik. Tik. Nesijaučiu blaivi.

Man nieko nereikia.

Noriu gyvent toje vietoje, kurią aprašė Lowry, knygoj Siuntėjas.

Paprasta. Viskas nuspręsta. Visi vienodi. Jokių ašarų. Skausmo. Pykčių….

Ne. Taip įdomiau.

Tikriausiai aš dabar vienintelė verkiu pusvalandį šioje planetoje, ir dar juodomis ašaromis.

Tikriausiai vienintelė stuksenu į monitorių, išvydus 23:23 ir sugalvoju norą. Kad nustočiau verkt.

Tikriausiai vienintelė tikiu, kad išsipildys.

Tik kažkodėl toliau verkiu.

Tik. Tik. Man per daug sunku.

Atsiprašau. Neieškokit prasmių. Saldžių sapnų.

N.

Rodyk draugams