BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien diena man.

Parašė neformate | 2011-08-31 18:26

Sveiki.

Aš kažkaip keistai. Gyvenu ta prasme. Dabar rami. Gal kiek atsipūtus. Ši diena man. Tik man. Neatrašau į sms žinutes, neatsiliepiu. O šiandien aš visiems parūpau! O kaip gi neparūpsiu, juk rugsėjis už žingsnio.

Bet nesvarbu. Nesvarbu, kad visus tuos ”draugus” matysiu kasdien beveik. Nesvarbu, kad galiu nusimokyt. Kad gal sunku keltis bus. Kad daug nervų sugadinsiu ten. Kad teks kartais prisitaikyt. Kad kasdien sutiksiu Jį.

Viskas praeis. Juk bus ruduo. Galėsiu pabėgt su mintim. Galėsiu šįmet ignoruot kai kuriuos. Galėsiu gert šiltą arbatą lyjant lietui už lango. Galėsiu susisupt į pledą ir sloguot. Ir valgyt dar karštą šokoladinį pyragą. Galėsiu nešiot kepures, pirštines, šalikus…

Kaip minėjau ši diena man. Pamiršti visi košmarai. Visi draugai. Diena man. Gražiai nusilakuosiu nagus, suvalgiau šokoladinių pyragėlių dėžutę. Išgėriau kakavos. Baigiu jau perklausyt visas vasaros dainas. Peržiūrėt visas nuotraukas.

Buvo gera. Bus geriau. Arba ne. Bet vis vien kažkas bus. Nesvarbu kas, bet bus.

Karuselė sukasi sukasi sukasi… užburdama iš naujo mane, savo melodija ir spalvomis.

Viskas bus gerai. Yra.

Dienos mintis: „Kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. Bet dažnai mes taip ilgai ir su gailesčiu žvelgiame į uždarytas duris, kad nematome tų, kurios atsidarė.“ (Alexander Graham Bell)

Tai gi, per likusius metus neformatė ieškos kitų durų. Sėkmės man.

Neliūdėkit dėl vasaros pabaigos, juk atėjo ruduo. Ir sėkmės ryt visiem moksleiviam, tarp jų ir man. Gražios šventės, kai kuriems, o kitiem telinkiu iškęst viską. Juk viskas kažkada baigsis…

Arrivederchi.

Kažkaip ne neformatiškai - neformatė.

Rodyk draugams

it doesn’t matter.

Parašė neformate | 2011-08-30 16:01

Tas apsilupęs nagų lakas. Suvelti banguoti plaukai. Nutrinti džinsai, ilgas ir platus šokoladinis megztinis. Žydros akys, išbalus oda. Šaltos pėdos ir rankos.

Noriu muštis. Trenkti kažkam. Išliet susikaupusį pyktį, kaip sapne. Tik ten mane nuramino. Čia aš viena. Šalta.

Arbata kvepianti medum, be medaus. Šalta.

Noriu muštis. Rrr. Nepadeda niekas. Nei pakeltas tonas. Nei šokis. Nei bėgiojimas su šuniu.

Tiesiog niežti kumščius. Pyktis viskam. Nepatogiai lovai. Arbatiniui. Dujinei viryklei, vos nenudeginusiai man rankos. Sumuštiniams. Batams. Silpnumui. Šalta. Nervuoti žmonės. Įkyrūs balsai. Remonatas už sienos. Širšė. Šalta. Naktį atspardžiau lovą. Užsigavau pirštą, tad spyriau dar smarkiau. Pabudinėjau ir vėl, vėl sapnavau tą patį sapną. Tą patį žmogų. Šalta.

Man patinka sapnuoti nepažįstamus žmones. Jie visi rūpinasi manim. Šalta.

Noriu rėkt ir spirt kam. Niekas nepadeda. Sukandus dantis sėdžiu ir valdaus, kad niekam negadinčiau nuotaikos. Velniop pasiūst galiu visus dabar. Kodėl? Kodėl… Šalta.

Kvepia rudeniu. Viskas bus gerai.

Gal man bokso kriaušės reikia? Atidaužyčiau gerai. Piiiiiikta. Kodėl? Tuoj vėl spirsiu į sieną. Nežinau.

Tapau priklausoma. Vis rašau ir rašau nesąmones. Tiesiog kitaip negaliu.

Pikta. Trenksiu kažkam…tik kam?

Įkvėpiu, iškvėpiu. Viskas bus gerai. Kažkada bus.

Arrivederchi.

Neformatė atsiprašanti už šį niekam tikusį, [kaip visada] įrašą.

Rodyk draugams

Klynk. Be pavadinimo.

Parašė neformate | 2011-08-29 20:14

Labas vakaras.

Tai greit baigiasi arbatos puodeliai… Šiandien nieko gero. Nors ypatingai blogo ir nebuvo. Manau.

Vos nenualpau parduotuvėj ir vaikščiojau svyruodama, todėl nieko ypatingo nenužiūrėjau. Na, išskyrus pora gražių maikių prigriebiau. Visos suknelės/sijonai kažkaip nelimpa man. O mama liepia išsirinkt kokį, kad rugsėjo pirmą pasipuoščiau. Sakiau su džinsais eisiu, tai ne, užsispyrė ir aiškina. Šventė, visi pasipuošia, gražiau atrodysi, visus metus ir taip su kelnėm vaikštai… ir bla bla bla.

Iš vis nekenčiau ryto šio.

Vakar užmigau greit… su ausinėm ir visiškai atidengtu langu. Sapnavau baaaisiausias nesąmones. Pirmam sapne aktorių vieną, antram bėgau daug ir vėliau pasislėpus miriau su kažkokokiu žmogum geltonų gėlių pievoj. Geltonų… įsivaizduojat??? Nieko nėra blogiau nei mirt geltonoj pievoj. Tada trečiam sapne maudžiaus vonioj, bet pradėjo pusseserė daužyt duris ir šaukt, kad jos mamai bloga. Ji sapne laukėsi. (nors tikrovėj to nėra). Ketvirtam rinkausi butą su kažkokiu vyru. Fantastika! Daugiau nepamenu. Galvą skaudėjo baisiai. Kai prašvito pabudau, sugebėjau tik ausines nusiimt ir smigt.

Parduotuvėj, kaip minėjau silpna buvo [Dar blogiau, kad iš to silpnumo gumą pradėjau kramtyt, o skrandis tai pustuštis buvo. Tad ir skrandžio skausmus kentėjau], nieko gero neradau ir kaip ir spėjau prisipirkau bandelių su šokoladu ir ledų. Daaaug ledų.

Grįžau namo, tai gulėjau pazirziau, kad vis keičia programas TV. Tada valgiau, pavejojau šunį. Kaip reikiant pavejojau. Mama išvažiavo, tai ji iš paskos, o aš jai iš paskos. Bėgau viduriu kelio, ji vos po mašiną nepapuolė… gerai, kad negreit važiavo vyras. Stabdžiai taip sucypė, aš ją begeldėdama maniau pati po ratais atsidursiu. Viskas, lyg sustojo… Tada vijaus iki namų ir grįžus, bei ją saugiai uždarius atsisėdau. Rankos ir kojos dreba, nieko negaliu padaryt. O ji tokiu žvilgsniu į mane žiūri… ir kaip ant jos pyksi? Neklaužadų neklaužada.

O štai dabar pliaupiu gal 5 juodos arbatos puodelį.

Ir mąstau…

Vis dėl to aš nesu egoistė. Būčiau manau, pati suvažinėta, nei jai leisčiau mirt. Kai atsitinka kažkas tokio aš labai greit reaguoju, bet tik apie save pamirštu. Pamenu, kai maža buvau ir… ir tėtis dar buvo, statėm supynes. Aš, kaip didelė mergaitė ir padėjau. Gerai rąstas neįsitvirtino ir griuvo, tai aš ne pati bėgau, bet tėtį pastūmiau (dabar pagalvoju stipri buvau, nes stumtelėjau gerai :D), kad nesusižeistų. Gerai, kad niekas man nelūžo. Tik šokas šioks toks buvo ir ranką sumušta.

Gerai, einu. Arbatinis kaukia. O, jau ir brolis rėkia. Che.

Ten apačioj prifotografavau aš (prašom nevogt. [juokas]. į teismą paduosiu. [dar didesnis juokas]). Chi. Buvom vakar pasivaikščiot su čiučela. Dangus buvo baisiai gražus ir šiaip. Nežinau. Kad padidėtų paspaust reikia, beje. Gerai, ne man čia mokytoja vaidint.

Ramaus vakaro jums ir ramaus miego. Šypt.

Arrivederchi.

Neformatė. Klynk.

Rodyk draugams

Nakties tyloj perlas žiba. Lyg galėtų stebėt tave. Ir kitus. Kažkada…

Parašė neformate | 2011-08-27 23:14

Sveiki…

Tamsu. Tik monitoriaus šviesa įkyriai apšviečia kambarį. Nesinori miego. Bet nesinori ir triukšmaut. Noriu imt ir paskęst tyloj.

Šiandien vėl stebėjau. Baigiu susirušiuot jo šypsenas, įsidėmėjau įpročius… Tik šiandien naujas žvilgsnis išmušė iš vėžių. Nepatiko. Tarsi bendraučiau su žmogum be žodžių, nors taip ir yra. Net nesisveikinam. Bet ir nenorėčiau.

Man patinka stebėt žmones. Kalbėt…na, taip patinka ir kalbėt. Bet stebėjimas man patinka labiau. Įdomu galvot ką reiškia tas akių nuleidimas bekalbant su kažkuo, kai jaučia esąs stebimas. Įdomu kas jis per žmogus…

Nors visi žmonės įdomūs.

Susidomėjau tylėjimu. Ir stebėjimu.

Kažkas dabar valgo pusryčius. Kažkas švenčia, mirė, plaukia, juokiasi… kažkas valgo spagečius, rūko, kažkas įsimylėjo. Kažkur gimė gyvybė…

Pasiilgau lietaus. Sesė rašė, kad pas ją lijo visą dieną. Ji pasiilgo namų. Aš lietaus ir jos.

O jei jau apie stebėjimą, tai pas mamos draugą, o vėliau ir visus likusius atradau senai neatrastus trūkumus. Jie ėda mane. Niom niom.

Nenoriu mąstyt tiek daug. Kodėl mano draugai tiek nemąsto? Jiems dzin. Jie įsimyli kasdien, pliotkina… nemačiau jų svajojant. Nors ką aš čia, juk ne ant visų turi matytis. Che.

Šaltom pėdom, per šaltas grindis…

Noriu į vienkiemį. Kodėl manęs niekas nepasikviečia į vienkiemį??? Aš gražiai elgčiaus. Būkit geri, pagrobkit mane kas iš civilizacijos, nes mirsiu.

Šiandien sėdžiu ant laiptų, prisėda šalia mama. Saulė kepina, šuns seilės varva man ant kojų… pakeliu galvą aukštyn ir cinkt. Noriu, kad pradėtų snigt. Mama juoktis pradėjo - tikra lietuvė. Sakau, tai ne, dirbtinė. Bet aš žiemą niekad neprašau vasaros. Noriu sniego. Pasiilgau jo. Tų mažų kristalėlių krentančių iš dangaus…

Ai, gerai, kaip yra.

Žinau, kad kažkada ateis žiema. Kažkada išvysiu poliarinę naktį. Nuvyksiu į Kambodžą, Kanadą, Italija, Graikija, Vengrija, Ispanija… ir t.t. Kažkada grįš sesė. Kažkada nustosiu nusišnekėt. Kažkada viskas bus kitaip.

Murr. Kokia įrašo prasmė? Šilta kojom prie pc dėžės.

Saldžių sapnų ir daug krentančių žvaigždžių. Ir aišku, ramių sapnų. Bent man.

Arrivederchi.

Neformatė eina stebėt dangaus.

P.S. Aš egoistė? Juk aš ne egoistė ką?

P.P.S Gal kas moka trint atmintį???

Rodyk draugams

Gyvenimas tęsiasi.

Parašė neformate | 2011-08-26 14:51

Pabėgau. Palikau viską, kaip yra. Ir buvo.

Rami. Gal čia ne aš?

Vakar skendau. Danguj tarp žvaigždžių…

Liūdžiu? Ne, tik meluoju.

Mano melas gražus. Nuo jo žmonės šypsosi. Tai gerai?

Įsikandau į lūpą. Šimtąjį kartą.

Pienas. Dvi stiklinės pieno.

Aukštakulniai.

Vasara baigia pabėgt. Bus gedulas.

Neliūdžiu dar.

Šiandien grojau.  Bet ne taip, kai norėjau.

Atstūmiau visus nereikalingus.

Visus, kurie gadina mano gyvenimą.

Žmonės keičiasi, tokie jau jie.

Nežinau ką pasakyt. Noriu viską paslėpt. Net nuo savęs. Nes reikia.

Kad ir norėčiau, kad būtų buvę kitaip.

Kad būtų buvusi kita pabaiga.

Laimingesnė, kaip filmuose.

Bet gyvenimas ne visada toks.

Jis tiesiog tęsiasi.

Taip jau yra, kad ir kas beatsitiktų…

Manau, manęs čia nebuvo…neatsisveikinu. Neformatė.

Derva, poisonapple - pažadas išpildytas. Aš pasibaisėjus pati, todėl galit nepeikt.

Rodyk draugams

345 žodžiai. Arba tiesiog iš širdies, bet ne apie meilę.

Parašė neformate | 2011-08-22 19:50

Laaabas. Visiems.

Norėjau parašyt įrašą, apie žmones, dažniausiai moteris, kurios ”neturi” kuo apsirengt. Ne, ne apie save. Apie mamą. Draugės jubiliejus, balius šmalius didžiausias, o aš be jos viena moteriškos lyties atstovė namuos, tad tapau Misteriu Petuškevičium… Bet nerašysiu. Nenoriu.

Gavau užduotį, per dvi savaites pranešiot mamai aukštakulnius (mano pėda platesnė), tad kojų skausmas tikriausiai perėjo ir į smegenis. (jei smegenis gali iš vis skaudėt…) O su skausmu protingai rašyt nemoku. Šnipštas.

Kai neskubu tiek dalykų atradau….

Vakar 2-3 valandas miegojau ant palangės. Užmigau bestebėdama giedrą naktį. Nukrito dvi žvaigždės, sugalvojau norus… jetus, kaip gražu buvo. Klausiau fone grojančių dainų ir verkiau… (žinau, verksnė esu. gerai, kad žinot tik jūs. che) Supratau, kad galiu gyvent be Jo (tiesa, sapnuose jis manęs nepalieka…), be sėdėjimo ir žiūrėjimo į vieną tašką. Aš galiu. Galiu nebebūt mandagi su tais, kurie to neverti…

Žinot kodėl man patinka naktys? Nes tada dažniausiai visi miega, o mes naktinukai galim jaustis ypatingai. Che.

Vyriškus batus nupirko!…(keiksmai). Toks vaikinas. Aš jį tokiu žvilgsniu perliejau, kad nabagėlis, net nuraudo. Bet aš vis tiek pikta. Tad vietoj batų, nusipirkau basutes su 70% nuolaida. Iš 45 litų, mokėjau tik apie 14. (valio…) Nors koks ten valio. Basutės su kulnu, o kulnai varo man vėžį. Basutės vasarai, o vasaros aš nenoriu. Nei šios, nei ateinančios. Na, bet jau nusipirkau.

Gera žinia, kad prisipirkau persikų, muahahaha:

Ir radau kramtukų, kuriuos man pirkdavo tetą kai maža buvau.

Dar manau, kad prilipo skrybelė. Na, prilipo netiesiogine prasme, bet vis tiek. Jau beveik antra para, kai nešioju. Galit sukiot pirštą ir sakyt, ”Va durnė, nešioja kepures namuose”, bet aš vis tiek nešiosiu. Man ji patinka ir jaučiuos su ja geriau.

Ir šiaip. Nežinau. Į mokyklą tik dar nenoriu. O knygas šią savaitę reiks pasiimt. Nenooooriu. Sulaukėjau, gal žmonių bijau. Che che che. Ne, tiesiog nenoriu nieko matyt mokyklos. Visai. Knygų noriu, bet mokyklos su jos turiniu - ne…

Kaip gera jaustis ramiai viduj. Tiesiog nežvelgt atgal ir šypsotis. Nieko nelaukti, nes jai bus lemta, tai bus…

Jei galėčiau padalinčiau šios ramybės visiems. Nes su ja gera.

Gerai, bėgu. Tikiuos jums viskas gerai. Labai tikiuos.

Arrivederchi.

Neformatė.

Rodyk draugams

Viskas sustojo. Nežinau. Bet manau, laiminga esu.

Parašė neformate | 2011-08-20 16:06

Labas…

Noriu kažką parašyt. Nes šiuo metu, tik kažką darau, bet negalvoju. Einu miegot dešimtą valandą, nes sugedo ausinės. Nežinau.

”Neiškokime kelio į laimę, kelias ir yra laimė. ”. Perskaičiau ir viskas. Žiūriu filmus, skaitau, klausau muzikos, bet nieko. Aš lieku ant žemės.

Viskas tarsi sustojo, bet man dėl to neskauda. Nenoriu kažko…

Vakar jis atvažiavo… o aš nebenorėjau jo matyt. Jis buvo kitoks. Aš pasakiau, kad nenoriu jo matyt, o jis tarsi manęs negirdėjo. Tiesiog nebenoriu jo savo gyvenime.

Atradau daug gražių kepurių rudeniui. Lietpaltį…

Dabar atkreipiu dėmesį tik į vyriškus batus. Rudus tokius gražius radau, įsimečiau į krepšį ir nepastebėjau, kad vyriški. (keista, nes juos paėmiau iš vyriškų batų lentynos…) O mama už tai pastebėjo. Susinervinau, nes tik dėl to, kad vyriški nepirkom… Zzzz.

Už tai nusipirkau žalsvai rudą sąsiuvinį. Tokia smulkmena pakėlė man nuotaiką, baisiai baisiai.

Nežinau. Ir nenoriu žinot…

Skauda galvą. Eisiu pasivaikščiot po mišką, gal pagerės. Myliu tokį orą, ar nesakiau?

Vėliau išgersiu arbatos ir… nežinau. Neplanuosiu. Kas bus tas bus.

Šypsokitės.

Arrivederchi.

Rami, bet laiminga N.

Rodyk draugams

Vėjas. Šypsaus.

Parašė neformate | 2011-08-17 17:24

Laaabas.

Pavargau fiziškai. Daug tvarkiaus šiandien.

Bijau.  Bijau, kad tapsiu bejausme. Bijau, kad ėmiau per daug viską jaust. Bijau likt viena.

Šiandien gražus oras. Užsidėjau smėlio spalvos kelnes, gelsva-balta-rusva maikutę ir pasileidau banguotus plaukus. Džiaugiuos vėju.

Beveik pradėjau verkt. Bet ašaros nesustabdė laiko. Ji dingo.

Ledai buvo neskanūs. Keista.

Vis dar noriu persikų. Bet dar noriu blynelių su šokolado gabaliukais. Ir arbatos. Kavos perdozavau. Pasidarė bloga. Na, bent jau miego nesinorėjo.

Noriu, kad man paskambintų. Ir kalbėtų kalbėtų kalbėtų…  noriu klausytis balso. Noriu sužinot kaip sekasi kažkam. Nenoriu kalbėt aš. Aš šiandien noriu klausytis. Kaip tyčia niekas su manim nekalba, visi užsiėmę arba šiaip nekalbūs.

Ėch.

Vėjas. Pušys. Vėl vėjas. Aš viena. Sutaršyti plaukai  neleidžia visko aiškiai matyt, bet to ir nereikia. Aš jaučiu. To pakanka.

Aš manau, kad nebemoku aiškiai reikšt minčių. Jos sudarkytos tarsi siūlų kamuoliukas ir žaidžia su jomis mano kačiukas. Kačiukas… ėch. Tai štai. Nebemoku sudaryt normaliai sakinio. Šokinėju nuo minties prie minties, nuo liūdesio prie džiaugsmo. Per didelė kaita.

Manau, gali įvykt minčių globalinis atšilimas.

Vo kaip, o kaip.

Ooooo… šypsaus. Žinokit taip šypsaus, taip spiginu iš laimės akim.

Grįžo mano urzgianti laimė. Vis dėl to grįžo…

Einu ant kalniuko. Noriu pajust vėją. Dabar viskas bus gerai. Dabar.

Gražaus dangaus ir šiaip (šypt)

Arrivederchi.

Neformatė.

P.S. Kai užaugsiu… jei turėsiu berniuką, jo vardas bus Vėjas. Vėjas. Vėjas…

Rodyk draugams

Egoistė - sapnų kalinė. Tik tiek.

Parašė neformate | 2011-08-16 21:27

Labas…

Ji protinga. Na, gana protinga.
Bendraujanti, kartais net per daug.
Ji visada linksma. Bent prie žmonių.
Ji spontaniška.
Ji miela. Bent draugai taip tvirtina.
Gali šnekėt apie viską, todėl prisitaiko.
Ji draugiška.
Mandagi.
Drąsi.
Ji kartais krečia kvailystes.
Priverčia aplinkinius juoktis.
Jos apimtys beveik standartiškai tobulos.
Ji paklaus ”Kaip sekas?” ir jei matys, kad blogai - nesitenkins atsakymu ”Gerai”.
Ji nepamirš pagirt aplinkinių.
Ji turi tvirtą nuomonę.
Ji mylį jį. Bet jis jos ne. Ir visai nesvarbu kiek ”daug” pliusų ji turi…

Egoistė. Šiandien aš. Gal taip ir geriau.

Sapnavau daug sapnų. Daug baisių ir nelabai.

Šią nakt sapnavau, kaip man gydytoja pasakė, kad sunkiai sergu, aš nustebau ir klausiu ‘‘Kodėl? Juk gėriau vaistus…”. O tada užčiuopiu kišenę kelnių, o ten gal dvi kupinos saujos tablečių. Tokių kokias esu daug kartų gėrus. Gydytoja sako, ”Jei šitaip negersi ir man meluosi - mirsi… ”’ tai ten baisiu buvo. O kitas toks… asmeniškas, ilgas ir skaudus. Jo paremta aš parašiau viršuje esančią nesąmonę.

Spėjau susirgt. Tai yra sėdėdama namie persišaldžiau ir turiu temperatūros.

Užsidirbau mokydama pusbrolį.

Mano stalinis kompiuteris siurbia per daug elektros, tad aš vėl prie  savo miniatiūrinio Asus

Pasigaminau dvi poras auskarų ir pakabutį.

Susipirkau mokyklai šmyklai sąsiuvinius.

Sužinojau, kaip gyvena Jis. Nes mūsų mamos susitikusios pasišneka (kaip bebūtų gaila). Jis gyvas, tiek pakako ir užčiaupiau mamą…

Pabuvau išvažiavus, tad įvertinau savo gerą namų kvapą.

Draugė parašė. Tiesa, kalbėjau ne aš, o ji. Ją įsimylėjo jos kaip ir buvusio vaikino brolis. Feu. Beveik, kaip meksikiečių seriale.

Pažiūrėjau senai matytą filmą.

Sužinojau, kad pas dantistę varysiu ne ryt, o poryt.

Bijau žmonių. Dabar kai šukuosena pakoregavau, tai visi pažįstami žvilgčioja. Ir šiaip…

O šiaip gyva. Bet kažkaip nežinau. Atikos paklausau, pagalvoju ir tiek.

Tikiuos jūs gyvi.

Bėgu ieškot savo svirpliukui filmo kokio. Nes miegot bijau. Sapnai gali būt man, kaip apelsinas. Saldus, rūgštus, bet vis tiek negaliu atsisakyt… Ai, žodžiu nesąmones rašinėju.

Noriu persikų. Kviečiu į svečius, bet tik su persikais. Che.

Saldžių.

Beje, pastebėjau, kad BLOGas.lt apniko. Visi vis mažiau ir mažiau rašo…

Gerai. Viskas.

Arrivederchi.

Neformatė - sapnų kalinė.

Rodyk draugams

Nebe ta. Basomis per sutemas.

Parašė neformate | 2011-08-13 20:33

Prieblanda.
Vėjas.
Jis nežino. Negirdi.
Sutemas pasitinka.
Jaučia. Jaučia išeinančius žmones.
Skandina.
Verkia nežinia dėl ko.
Raudonom aguonom uždengia virpančius delnus.
Palieka.
Pamiršta.
Viskas dėl ko?
Pakilo.
Dėl ko?
Tik tam, kad dar kart parkristų?
Vėjas.
Basomis per rasas.
Sumišusiu veidu žvelgia tolyn.
Basomis.
Nebe ta.
Sutemas pasitinka…

Sveiki.
Gyvenu. Gal gerai. Nežinau. Sustojau. Laikas palikti praeitį. Nemoku. Aš ne liūdžiu. Neleidžiu sau. Nebeleisiu ir prisirišti. Palieku.
Oras virpa kai kvėpuoju. O prabylant trūkčioja. Aš verkiu. Leisiu bent tai sau. Tik šį kart.
Basomis per sutemas.
Arrivederchi.
N.

Rodyk draugams