BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei turėčiau sparnus… vis vien likčiau žemėje, nes čia esi Tu. Įrašas ne apie meilę. Tiesiog šie žodžiai man įlindo į galvą, nuo vieno įvykio. Gerai, gana, čia pavadinimas.

Parašė neformate | 2011-09-30 23:49

Sveiki.

Hm. Gyvenimas… jis juda. Tarsi švytuoklė. Manau. Pirmyn, atgal, pirmyn, atgal…

Akimirka norisi imti ir apsiverkti. Bet gi negalima. Kaip atrodys? Norisi imti ir rėkti. Garsiai. Kokioje tuščioje salėje… kad akustika būtų geresnė. Norisi trenkti tam niekšeliui, kuris… apie kurį aš teoriškai turėčiau nekalbėti. Taip pat nerašyti, nesapnuoti, nesvajoti ir visiškai ir galutinai iš’delet’int. Bet, kaip trenksi žmogui, jei jam negalėsi pasakyt už ką?

Tai gi dilemos prie dilemų. Intrigos intrigėlės.

Susitaikai, o gal greičiau išsiaiškini, kad nebuvo dėl ko pyktis ir štai kažkas lieka už borto. Vis daugiau atsimuša į jį bangų. Nežinia kodėl… gal taip turi būti?

Ir supratimas ateina nelauktai. Gan pavėluotai, sakyčiau. Imi ir suvoki jog taip elgtis nederėjo. Kad taikausi ir taikau dažniausiai .

Ir, kad išklausyti kartais sunku. Nes štai klausia manęs: Ką daryt? Čia pyksta ant manęs ar kaip? Tu, gi daugiau supranti… su niekuo nesipyksti. O jei susipyksti, tai visad susitaikai…pavydžiu tau://… Bet kaip man pasakyt, kad Taip, ant tavęs pyksta. Ir su manim nebendravo, nes aš su tavim būdavau. Negaliu…

Tiek manyje visko prisikaupė. Bardakynas. Mokykla. Fizika. Matematika. Anglų. Kitas penktadienis. Tada dar kitas. Rūpestis neberūpinčiam. Bemiegės naktys. Nepatinkantys žvilgsniai. Linksmas juokas. Žiedlapiai krentantys man ant galvos. Pokalbiai dėl (manyčiau) tolimos ateities. Svajonės. Dūsavimai. Sapnai. Marškiniai. Šokoladas. Ir svarbiausia, tarsi grįžimas į praeitį. Tik šiuo atveju ne mano noru…

Ruduo. Rūkas. Juokas. Kava. Daina be minties. Atsiminimai.

Įsimylėjau. Muziką. Iš naujo ir iš naujo.

Ir Barnį. Vėl ir vėl. Tas niekšelis vienintelis manęs neišdavęs ir dar nei kart neužstrigęs. Che.

Arrivederci.

Saldžių sapnų, arba šiltos lovos naktinukai.

Neformatė.

P.S. Ruduo. Vien dėl šios priežasties ir tų vėjo nešamų lapų verta nusišypsot.

Menina Imperfeita

Rodyk draugams

Untitled.

Parašė neformate | 2011-09-28 18:31
Aš nevaidinu vyresnės nei esu.
Gal kartais elgiuosi per vaikiškai, kitų atžvilgiu.
Aš ta, kuri myli lietų per daug, manau.
Gal būt aš esu ta, kuri savo gyvenimą per daug užtamsina. Per daug lieja ašarų.
Per daug nori iš gyvenimo ir žmonių.
Per daug rausta.
Per daug išgyvena.
Per mažai šypsosi.
Per mažai miega.
Per daug ožiuojasi.
Gal kartais rengiuos ne ytin mergaitiškai. Myliu džemperius ir namuose visada apsmukusi.
Kartais, nors retai, per daug ir per garsiai, ir ne į temą - juokiuosi.
Kartais nebenoriu būti čia. Kartais mane ima užknisti mylimiausios mano dainos. Žmonės aplink. Kartais kas nors įvyksta ir aš užsinoriu pabėgt ir elgtis taip, kaip nesielgiu.
Bet aš esu aš. Ir nesikeisiu dėl nieko.
Arrivederchi.
Neformatė - supratusi kas yra kas. Šiandien.

Rodyk draugams

Be raidžių. Be sakinių… esmės nėra.

Parašė neformate | 2011-09-27 18:57

Tapau nedraugiška. Tiesiog nebegaliu. Krentu daug kartų. Tada pakylu ir nusišypsau. Nes taip vos ne privalu elgtis. Maivausi prieš veidrodį ir valandą klausau tos pačios dainos. Bandydama nukreipt mintis. Valgiau šokoladinius keksiukus nors gelia dantį. Nieko, poryt pas dantisę. Pažiūrėsim filmukus… Ką aš pasakiau, kad viskas griūva? Ką pasakyt, kad viskas susitvarkytų? Kodėl aš vis dar pergyvenu dėl jo? Kodėl virpteli širdutė išgirdus linksmą skambučių melodija brolio telefone… Kokia viso šito esmė? Vėjas kedena plaukus, o švelni dulksna leidžiasi ant pečių. Aš nuostabi, aš ištversiu, aš kažkada ištrūksiu. Kokia esmė? Jokios. Sūrios ašaros nepastebimai palieka akis. Sugedo paskutinės ausinės. Aš nuostabi, tiesiog nuostabi. Ir pažadu, kad kažkada dar būsiu laiminga.

Arrivederchi.

N.

Rodyk draugams

Kur tu, mano gyvenime?

Parašė neformate | 2011-09-26 17:50
Sveikas, brangus dienorašti.
Sumauta pradžia. Visko. Tiek šio įrašo, tiek šios dienos.
Įrašą rašau iš naujo. Nes baisu. Nežinau. Kas. Kaip. Kodėl.
Gyvūnai turi sielas.
Per matematika susikirtau.
Pirmą nakties užmigau.
Niekur nestosiu.
Aš beveik laiminga.
A. Jolie. Užsi….
Padlaižiai.
Tikri draugai.
Kava neskani. Pyragaitis irgi. Gatvės atstumiančios. Suoliuku mažai.
Noriu namo. Noriu savo draugų ir savo gyvenimo. Savo kavos, rytų, sprendimų.
Kur tu, mano gyvenime?
Arrivederchi.
Neformatė.
Berry Blush.
P.S. Man reikia tokio draugo, kaip Barnis, nes vis dėl to, aš juo būti nesugebu…

Rodyk draugams

Panika. Panika. Žalias begemotukas.

Parašė neformate | 2011-09-25 17:29

Laaabas.

Tai gi. Susilaukusi komenatrų, kad savo beprasmiškais įrašais nieko, na bent kelių asmenų, ne nervinu atgūžėjau šičia ir spragsiu klavišais. Manau, kad taip jie vadinami. Na, bet whatever.

Šiandien man buvo neskani kava. Tokia sunki po jos pasijaučiau. Tada nieko doro nenuveikiau, išskryrus panikavimą.

O jo priežastis NMA. Ne, tai ne Nacionalinė Mokėjimo Agentūra. Tai visaaai kitas reikalas. Baisus reikalas. Vadinasi - Nacionalinė (na, pirmas žodis, kaip ir to pirmojo varianto…) moksleivių akademija. Oj, kaip baisu. Tai gi. Tikiuosi čia manęs neaptiks draugės, nes jos panikavo taip pat. Man apie šį baisų reikalą užsiminė tik šiandien, paskutinę registracijos diena. Oj, kaip miela. Ir aš beveik užsiregistravau. Oj, nemiela. Ir mane apėmė panika. Toks didžiulis baisumas, kai pradeda skaudėt skrandį, šalt galūnės ir drebėt rankos bei virpėt apatinė lūpa. Ir kai nežinai ko čia baimintis.

Tai štai. Noriu jūsų paklaust (ne, rekomendacijų neprašysiu. che.) ar aš sugebu rašyt? Taip, taip, juokingas tas klausimas, bet noriu rinktis lietuvių filologija. Ir… ir nežinau. Baaaisu. Ir… ir gal drūg, netyčia čia yra pasislėpęs koks žmogutis dalyvaujantis ten? Aš jam/jai sutikčiau net atskleist savo tapatybę! Vot kaip. Na, aš dar neužpildžiau visų šiti miti formų, bet svarstau. Ir man baisu kažkodėl. Tik nereikalingas nerimas.

Šlepsiu po namus susivėlus, namų darbų nepadariau, piešinio konkursui nenutapiau. Ėch, mano begemotinės žalios tapkytės.

Šliaužiu iš čia. Šlept šlept.

Arrivederchi.

Neformatė.

P.S. Oj, kaip baisūūū. Aš tikrai nemoku nieko. Velniai griebtų. Zzzz.

PICKPIC.RU

Rodyk draugams

Su šypsena. Dideleliausia šypsena.

Parašė neformate | 2011-09-24 23:22

Labassss… naktis.

Iš kart pasisakysiu, kad vėliau vėl nepamirščiau. Turiu priklausomybę. Rašymui. Čia. Tai mane šiurpinaaa. Penkiolika uždarų įrašų per šį mėnesį. Penkiolika! O kiek dar ištrintų. Ir paviešintų. Tai gi. Bandau gydytis. Sekasi… neblogai. Hm. Tikrai neblogai.

cry

Bet tikrai. Oi…

Šiandien man nebloga diena. Susitvarkiau bardaką, išsivyrėm cepelinų, gėriau daug arbatos, šiek tiek pasimokiau. Ir… juokiausi vos ne iki ašarų.

Barniiiiiis. Nyk.

Okey. Tai štai juokiausi iš šių žodžių. ”Apsimetei senuku. Ką? Apsikrečiau sūriuku?” Aina sau. Net dabar juokas ima :D. Ir nežinau.

Aššš priklausoma. Ir šiaip keista.

Supratau vieną svarbų dalyką. Bet kadangi jis svarbus, liks paslaptį. Gal kada nors atskleisiu. Nors gal ten nieko gero. Bet man geras.

Tai štai. Pavyzdžiui šiandien skubinaus greičiau susitvarkyt vonioj, nes manęs laukė… karameliniai saldainiai! Na, kur tai matyta? Kažkoks beprotnamis.

Štai ką tik palaisčiau gėlytes su mineraliniu vandeniu ir eisiu piešti. Nes skauda raumenis visus ir nesimiega. Vo kaip.

Ir peržiūrėjau trečią How I met your mother sezoną. Tikriausiai išprotėjau, nes ėmiau šnekėt ir vos ne elgtis, kaip jie. Viskas juokinga, noriu susimušt rankom, krumpliais, šneku nesąmones… man tikriausiai Barnystė. Čia, kaip ir naujas žodis. Liga. Cho cho cho.

O šiaip gyvenu. Truputi daugiau juokiuos, mažiau liūdžiu. Neigiu akivaizdžius dalykus sau. Draugų neturiu. Valgau per daug saldumynų. Ir iš vis valgau per daug. Nors, kaip pažiūrėsi kas tas per daug.

Susiradau vaikiną.

Ot patinka man šis gif’as :DD. Čia jaučiu mano sesės reakcija tokia būtų :D.

Ir šiaip. Tiesa, susitinku vis tą patį žmogų. Ir nežinau nei vardo, nei kas toks/tokia. Tarkim neatskleisiu ar jis ar ji. Keistai jaučiuos, nes atrodo, kad pažįstu. Net mylimam facebook’e ieškojau. Tikrai keista…

Einu gal aš jau. Kol dar didesnių nesąmonių neprirašiau.

Bet, kad ir nekomentuoju, nesireiškiu aš, JUS, stebiu.

Arrivederchi.

Neformatė linki daugiau šypsenų šiam niuriam gyvenime.

Rodyk draugams

Tarsi spręsčiau tą patį uždavinį. Ir vėl nežinočiau ar atsakymas teisingas.

Parašė neformate | 2011-09-22 18:53

Raudoni. Kaštoniniai. Šviesūs. Tamsūs. Šokoladiniai. Daug nereikalingų galvų…

Valgau jogurtą.

Skauda. Praeis. Nes… aš stengiuos, kad praeitų.

Šalta. Nejaučiu, kaip ašaros rieda skruostais. Nekūkčioju. Negalvoju.

Lietus dažo pilkšvą padangę. Paskandindamas kritimus sapnuose. Palikdamos juoką už durų. Nes čia gyvenimas. Čia nėra tau vietos…

Žmonės man melavo. Visi melavo. Šypsena nepadeda. Ji tik viską gadina. Ir jei padėjai kitam dar nereiškia, kad tau kažkas padės.

O gal kaltas laikas?

Basomis. Krentu. Rankos neišlaiko. Tamsa…

Arrivederchi.

Neformatė. Neproto riboje.

Rodyk draugams

Sometimes the wrong choises bring us to the right places…

Parašė neformate | 2011-09-20 20:09

Košmaras. Tamsu. Jis ten. Aš pabėgu. Vėliau jis dingsta. Aš verkiu ir bandau nuo kažko jį išgelbėt. Tamsa…

Visą dieną trūkčioja kairė akis. Sako, kad jei trūkčioja kairė akis kažkas iš tavo aplinkos mirs. Na, taip šneka prietaringi žmonės. O aš bandau įkalt sau, kad man trūksta vitaminų.

Nes man baisu. Aš girdėjau, kad… kad jam ne kaip. Ir sapnavau, kad jis dingo. Dieve, kaip baisu… ką aš padariau… aš atstūmiau jį. Jis vienas. Jei jam kas nutiks neatleisiu sau.

Ryte pas drauge išgėriau arbatos. ”Piktas” jos katinas trynėsi aplink mane. Suskydo vargšelis.

Tada valgiau cepelinus.

Po to džiaugiausi, kad pakliuvau pas gerą anglų mokytoją.

Kiek vėliau lijo. Visur. Grįžau namo. Brolio pyktis perėjo man.

Ašaros. Lingavimai bandant nuramint save. Pyktis toks didelis, kad nuo lovos nušliuožiu ant žemės. Lingavimas ir kūkčiojimas vėl. Bandymas galvot, kad čia vaidinimas, o aš pagrindinė aktorė nepadeda (nors buvo pradėję padėt). Tik pukuotas kamuoliukas prisėlina ir beglostydama ją nurimstu. Nebemoku pati valdyt savęs. Tiesiog išsijungiu.

O ji. Mažytė mano. Taip prisirišau prie jos, o ji prie manęs, kad net baisu.

Valgau bananą. Dar daug namų darbų turiu. Kvepia virtuvė blyneliais.

Tikiuos pyktis negrįš. Bet žinot, jau geriau pykt taip, kad net išsijungiu (nes taip būna tik vienai), nei liūdėt. Vot kaip.

Arrivederchi.

Neformatė - pasišiaušęs vaikas.

Rodyk draugams

Stikliniam drambliukui reikia, bet kokio darbo. Jis jau savarankiška kalbos dalis. Kažkieno. [arba įrašas neatitinkantis šuperinio pavadinimo]

Parašė neformate | 2011-09-19 19:06

Šalta. Rankytėm. Kojytėm. Nosytei. Šalta.

Grįžinėsiu namo nuo šiol dažniausiai viena.

Labas, beje. (liežuvį rodo)

Aš nebesu tolerantiška 1/3 žmonių iš mano rato (visiems gyvūnams išimtys). Šalta.

Ėmiau džiaugtis kažkuo. Na, arba geriau sakyčiau - stengiuos. Vienas nepažįstamas/oji piktai išrėžė, tai ko niekas nesugebėjo pasakyt garsiai. Matyt bijojo.

Gavau katuką!!! O graži. O graži. Ir miela. Baaaaisiai miela. Vis vien šalta.

Nebeužsikraunu svetimų darbų. Jungiu ”pofik” režimą. Tai galioja ir ”geriems draugams”. Viskas. Asta la vista. Neformatė pirmiau žiūrės, tiksliau žiūri, savęs. Ir savo norų. Ir ašarų. Ir visų kitų dalykų. Nes nebėra aplink žmonių dėl kurių galėčiau savo smegenytes traumuot. Viiiiiskas. Kai atsiras, tada žiūrėsiu…

Šiandien savęs bežiūrėdama baisiai susinervinau. Tvarkaraščio dar nesutvarkė. Makalynė kažkokia… Ir… Ot velniava. Norėjau rašyt: …ir visi žiūri tik savęs. Po velniais. Vadinasi neišdegs man su vien savęs mylėjimo planu. Teks žiūrėt ir kitų. Taip sakant bendrauti, nes mes esame viiiiisuomenėje.

Noriu keksiukų!!! Pliam, kaip noriu. Dar arbatos. Ir, kad anglų namų darbus padarytų.

Kažkada gal atsiras koks šuper duper menas [arba koks žmogus...] ir išvirs man arbatos. Ėch.

O šiaip tai nežinau. Vis sunkiau užmigt. Vis sunkiau atsikelt.

Lietpaltį susiradau ir šiandien drožiau su juo į mokykląąą. (vaidina mažą, besigiriančią mergytę)

Ir šiandien aš šiaip… keista.

O… o vakar labai išsigandau. Buvau viena namuose ir nuėjau atsigert į virtuvę. Ir tokia prietema ten buvo. Pakeliu aukštyn ranką (siekiau puodelio) ir susirodė dar vienas šešėlis. Išsigandau, neatsigėriau ir užbėgau į viršų. Baisu buvo, tai aina sau. Dabar tai juokinga skamba, bet tada… auč. Vos ne paranormal activity 3 versija pagal neformate buvo.

Che. Che. Einu kažkur. Bet nūūū, kaip man patinka skrebint klaviatūra. Tai jetus jetus.

Myliu savo Mašą. Katytė jei ką čia. Che. Vardą ne aš sugalvojau. Pliam.

Šalta. Tikiuos nenustipot šį pusiau darganotą pirmadienį. Bet nežinia, gal jūs vis dėl to ne gyvūnai, tai tikiuos nenumirėt.

Gero vakaro visiems. Che.

Arrivederchi.

Neformatė.

P.S. Žodžiai nuotraukoje, tai… šiaip įrašas turėjo suktis apie juos. Apie mano sad mood. Bet, kai tą dalyką vadinama širdim baigiu ištreniruot nesigręžiot kur nevalia ir nebežliumbt… tai ji tik svajoja ir svajoja. Ir neformatei prota knisa. He he. Tai tiek. Bet šiaip šian ir… nebemoku rašyt. Matyt baigiu. Girdėjote neformatės žodį. (čia religion education įtaka. Soriuuuus)

(

Rodyk draugams

Is already gone.

Parašė neformate | 2011-09-17 21:08

Aš rami. Tokia ramų ramiausia. Netikit?

Gerai. Nes aš ir tokia nesu.

Nagai, kaip musmirės. Šviesi vyšninė ir daug baltų dėmelių.

Įsimylėjau. Gyvenimą. Šiandien pabudus.

Pelkėj stypsodama ir krentančias ašaras skaičiuodama.

Man patinka verkti. Labai. Bet tik vienai. Tik.

Nebeplanuoju, nebeskaičiuoju ir nebesiskundžiu. Nebe be.

Susitvarkiau kambarį.

Vakar mokiaus iki dvyliktos.

Užmigau su daina grojančia fone ir nebaigtu žiūrėt filmu.

Gausiu katę. Šuns nebeturiu. Tikiuos jie ja rūpinsis.

Nuo arbatos sklindanti šiluma ramina.

Išsitraukiau šiltesnę anklodę.

Sėdžiu apsirengus maikute trumpom rankovėm, o kojos tirta iš šalčio. Po storom žieminėm kojinėm.

Verkiu. Bet nieko neskauda.

Mano pasąmonė tvirtina, kad sapnuoju. Kad tuoj pabusiu ir viskas pasikeis.

Tamsu.

Užpučiau žvakę. Mėgstu tas mažytes švieseles. Bet tamsa traukia.

Joje aš esu viena. Tik aš. Jokio šešėlio.

Bet mane vis dar sudaro du asmenys.

Taip, aš rami, bet galėčiau nesusivaldyt. Nesvarbu.

Mėginu giliai kvėpuot prieš kažką piktai atrėždama.

Rytai man košmaras. Lovoj šilčiau, todėl nelipu ilgai iš jos. O kai lipu, tai su anklode.

Skauda pilvo raumenis.

Gal vėl ekskursija bus po Vilniaus ligonines?

Šalta.

Susitaikiau. Su mintim, kad aš viena.

Nebemyliu daugtaškių.

Susikūriau kitą gyvenimą.

Man nebegalima žiūrėt fantastinių filmų. Tiksliau, jokių filmų.

Sąžinė mane graužia.

Arbata atšalo.

Tik tak. Tik tak. Nebebijau.

Ne. Bijau. Jausmas lyg man rūpėtų. Lyg tai nutiks ir man. Lyg ir aš tai turėsiu iškęsti.

Atėjo brolis. Kvėpuok, neformate, kvėpuok.

Einu pažiūrėt kokį filmą. Šiandien dominuoja gerasis aš. Šiandien nemiegosiu.

Arrivederchi.

Neformatė.

Rodyk draugams