BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rožinė migla.

Parašė neformate | 2011-10-31 18:35

Viskas taip lėta. Prispausta.

Kažkas atsitiks. Kažkada. Kažkur. Atsitiks.

O aš guliu lovoj ir galvoju. Kad mano lubos gražios. Ir aš nesikelsiu iš lovos, nes negaliu jų palikt.

Užmigau ketvirtą ryto. Kaip gražu buvo. Ketvirtą ryto už mano lango gražu. Faktas.

Aš tikrai būsiu chirurgė. Pasižadėjau. Vakar ketvirtą ryto.

Šiandien lijo. Taip gražiai gražiai. Lijo. O aš sėdėjau ir žiūrėjau pro langą. Ir supratau. Kad šiandien į lauką neisiu. Tai matyt bus ir ryt, ir poryt. Ims ir pradės lyt, kai aš žiūrėsiu pro langą, bandydama pasiryžt. Išeit.

Skauda ne tik tam, kuris išeina. Skauda ir tam, kuris lieka.

Rožinė migla.

Tamsoka.

Aš niekada taip nedarysiu. Nemeluoju. Nežinau ko, bet nedarysiu.

Rožinė migla.

Arrivederci.

Ne.formatė.

P.S. Blogas vėl durniuoja. Mielaaa.

Tumblr_lmmcmsrt0s1qbcheyo1_500_large

Rodyk draugams

Paltas.

Parašė neformate | 2011-10-29 20:05
Turėjau paltą. Truputi panešiotas buvo, daug vėtrų atkentėjęs, bet mieliausias pasauly. Ir staiga suplyšo. Visi liepia pirkt naują. Pasiūlė vieną. Gražus paltas, nereikalauja tiek daug priežiūros, šiltesnis nei buvęs. Bet man netinka jis, man reikia senojo… tik niekas nesupranta to.
Net senas paltas…

Arrivederci.

Neformatė.

P.S. Būsiu chirurge. Išsioperuosiu pati sau širdį, nes ji matyt nesveikuoja.

1011227033bc2c761d_large

Rodyk draugams

Žodžiai. Vieniši jie bepročiai. Žodžiai. Paliko jie mane.

Parašė neformate | 2011-10-28 16:05

Ji gana simpatiška.

Daug šypsosi.

Yra laiminga realistė.

Turi tikrų draugų.

Jos tikrai kažkas pasiges, kai ji dings.

Ji myli save. Ne per daug, bet myli.

Neišieko problemų ten, kur jų nėra.

Gyvena šia diena.

Ji - tai aš. Bet mes dar nesusipažinom.

Arrivederci.

N.

Tumblr_kq3jumi3wg1qzilm4o1_500_large

Rodyk draugams

O ar svarbu?

Parašė neformate | 2011-10-27 18:04

Labas.

Viskas gerai. Nors tai nesvarbu, nes nebuvo blogai.

Aš. Nesakysiu.

Nenoriu. Keista ar ne? Noriu tai pasilikti tik sau.

Noriu. O kodėl? Reikia. O kam?

Aš nepažįstu žmonių.

Padariau klaidų. Daug klaidų.

Manau, supratau. Kad nieko nesuprantu. Aš nepažįstu žmonių.

Viskas gerai. Su nieku teoriškai nesipykstu, pasitaisiau pažymius, pabendravau su sese, pamiegojus esu, šokoladas ant stalo, atostogos jau beveik, nėra jokio atsiskaitymo ryt. Ūhū…

Negaliu. Tiesiog negaliu. Nieko.

Įspirkit man kas nors. Prašau.

Ir kaip keista, kad net čia negaliu. Kažkodėl. Bent ne šį kartą. Ne šį…

Lyja. Tokiais dideliais lašais. Antrą kart per dieną. Nežinia kodėl. Basomis. Apkabink. Kad ir kaip nenori. Ir nepaleisk. Nes aš ruošiuosi pabėgt…

Arrivederci.

Neformatė. Vis dar.

Tumblr_l4zy7iz61q1qb9uyvo1_500_large

Rodyk draugams

Susitaršius.

Parašė neformate | 2011-10-26 17:02

Labas.

Vis dar nespalvoti sapnai. Daug sprendimų. Klaidingų ir ne.

Daug žmonių. Bet kartu tuštuma.

Nuotraukos. Senai darytos, tik dabar pamatytos. Nuoširdūs veidai, šypsenos, juokas, jūra. Myliu nuotraukas. Bet kokias. Beprotiškas, juokingas, nepavykusias, rimtas. Norisi imti ir rėkti, kaip tada buvo gera. Noriu fotoaparato. Labai. Senas, senas juostinis vargšelis jau toks prastas, o ir nuotraukos brangiai atseina su juo daromos. Noriu. Nes atsiminimai džiugina. Beeeeproto.

Tai gi. Skaičiai. Funkcijos. Degimai. Grafikai. Parabolės. Atsiskaitymai.

Susivėlę plaukai. Gera. Nežinau, kaip kam, bet mano plaukai mane jaučia. Na taip, negyvos ląstelės, taip ir taip… bet jei aš būsiu tokia pusiau laiminga, jie ims ir neklausys manęs. Ir nesvarbu tada, kaip atrodau. Juk geeera.

Noriu. Skrybelės. Draugo-pagrobėjo. Ima mane ir pagrobia. Draugiškai taip. Pasako, jog būsiu nužudyta jei imsiu liūdėti. Faina būtų. Aš galėčiau būti drauge-pagrobėja, bet nėra kam…

Susivėlę plaukai. Kramtomi saldainiai. Ausinukai ausyse ir neformatė varo vidurio kelio bei dainuoja. Važiuoja krovininis automobilis, neformate į šalikėle, susigužia, bet toliau tyliai niuniuoja.

Susivėlus. Aaaa. Aš nesistengiu niekam patikt. Nebent gyvenimui. Gražus tas mano gyvenimas. Gražus…

Arrivederci.

Susitaršius - neformatė.

Tumblr_lc5jsr1ts31qe1asto1_400_large

Tumblr_ltistxkvyw1r02z97o1_400_large

Rodyk draugams

37 lašeliai.

Parašė neformate | 2011-10-24 16:36

Kaip keista pirmadienį likti namuose. Keista taip beprotiškai sirgti. Valgyti tik džiuvesėlius ir sapnuoti nespalvotus sapnus. Veidrodyje išvysti save ir nusišypsoti, nes ta balta oda man tinka, o garbanos primena sapną. Einu miegot. Jėgų nėra.

Arrivederci.

N.

Tumblr_lacm63n7yd1qzggcfo1_500_large

Rodyk draugams

15 minučių.

Parašė neformate | 2011-10-23 16:24

Pabudau. Pasivarčiau lovoj. Išgėriau kavos ir suvalgiau sumuštinių pora su nutella. Priskučiau bulvių, paklausiau muzikos, pasimaiviau ir pasidariau veido kaukę bei padariau vieną namų darbą. Pavalgiau pietus. Dariau namų darbus. Taisiau namų darbus.

Tumblr_kthw2rqtmu1qzan0uo1_500_large

Be penkiolikos minučių keturios pradėjau zirst. Pažiūrėjau į laikrodį, atsidusau ir nusprendusi, kad šiandien visai gerai laikausi, tad dienotvarkėj galiu rast 15 minučių pabūti ligonei, pesimistei, tinginei ir visokiai kitokiai. (Taip, pradėjau planuot laiką. Pagal šios savaitės tempą aš negaliu sirgt ir tingėt. Šiaip šiais metais iš vis nesiruošiu sirgt.) Tai gi. Per tas penkiolika minučių supratau, jog man kuo skubiau reikia pagulėt vonioj nes galiu numirt, man skauda kaulus, galvą, kaklą, reikia masažiuko… Manęs nieks nemyli, skauda dantį, kažkodėl beria, šalta, reikia dar daug darbų padaryt, kėdė nepatogi, lovoj pagalvė per kieta, kompiuterio ratukas ko tai nebeveikia, mama per garsiai šneka (iš vis tegu nešneka). Nieko man neišeis, tingiu, kambary bardakas, baigės tušinuko širdelė. REIKIA masažiuko. Paverkiau (be ašarų) likusį laiką, atsidusau ir viskas.

Penkiolika minučių baigės. Viską spėsiu, pagulėsiu vonioj, atsigausiu…

Aš galiu.

Arrivederci.

Neformatė.

Tumblr_l8r0138xgr1qcnb7wo1_500_large

Rodyk draugams

This isn’t giving up. No, this is letting go.

Parašė neformate | 2011-10-22 15:18

Labas.

Tiek daug minčių, žodžių, bet nei vienas nenori palikti manęs. Nenori būti užrašomi, ištarti… jie nori likti su manim.

Kartais tereikia gero spyrio ir viskas apsiverčia aukštyn kojom.

Kai sužinai, kad žmogus kuriam padėjai, kai jis buvo vienut vienutėlis pasauly, yra ne toks koks yra, turėtų skaudėti. Bet neskauda. Kai žinau, kad po šio penktadienio į ją visi žiūrės su pašaipia šypsena… man neskauda. Nes pasirodo jai neskaudėjo dėl manęs. Jai tiesiog trūko dėmesio. Na, dėmesio ji gavo. Dėl savo draugės - degtinės. Daug žmonių pamačiau kitoje šviesoje arba tamsoje…

Daug žvaigždžių. Šalta. Bėgimas. Juokas ir šnabždesys. Prisilietimai ir tiesiog buvimas. Juokas ir beprasmiai žvilgsniai. Turėtų skaudėti? Ne, neskauda. Na gal, truputi. Kai Jis besijuokdamas ėmė dainuoti, padėjęs galvą ant peties, kol visi šoko, nutirpau. Norėjau, kad laikas sustotų. Pirmą kartą taip to troškau. Aš Jį myliu. Dėl jo galėčiau padaryti beveik viską… ir padarysiu. Paleisiu Jį. Nes mes, o tiksliau aš, negalim būt kartu. Tiesiog… negalim. Jis egoistas, aš ir. Aš nenusileidžiu, jis ir… Tik jam, manau, reikia daug, o man tereikia vieno… Man patinka Jo šypsena, akys, plaukai, apgamėlis ant dešinio skruosto, juokas, man… Man neskauda. Jis laimingas. Ir visada bus tas, kuris priverčia mane pamiršti, kaip reikia kvėpuoti. Tas, kuriam užtenka nusišypsoti ir aš pamirštu kas vyksta, ir kad kažkas negerai…

Aš beveik laiminga. Nes šis deja’vu’žinis penktadienis/šeštadienis praplovė mano smegenytes. Aš gyvenu sau. Aš myliu save, turiu mylėt. Per rudens atostogas nusikirpsiu plaukus, per šią savaitę nueisiu į biblioteką, pasitaisysiu matematikos atsiskaitomojo darbo balą, užsidėsiu savo mylimiausią suknelę, pažiūrėsiu gerą filmą, nusipirksiu šokoladinių ledų, gal pasisveikinsiu su vienu žmogum, kuris visai nieko, arba ne (šypsosi) ir… ir gyvensiu. Rutinoje, nerutinoje, su ašarom ir juoku bei žaliu megztiniu. Su jausmu, kuris nebesmaugia…

Arrivederci.

Neformatė.

Tumblr_lop4z1c3zk1qcmiu9o1_500_large

Rodyk draugams

Didžiąją savaitės dalį vyravo gana ramūs, vidutiniškai šilti orai. Jie subjuro nuo savaitės vidurio. Tuomet debesuotumas itin padidėjo, ėmė smarkiai lyti, sustiprėjo vėjas…

Parašė neformate | 2011-10-20 18:15

Labas.

Dingo du šimtai žodžių. Verkiu. Ant šokoladinių ledų.

Skauda galvą, pykina, šalta. Ir skauda. Kažką labai skauda.

Sapnuoju košmarus. Aštrinu spalvas, lygiuoju į teigiamas ir neigiamas puses. Braižau brėžinius, pjaustau popierių, lažninuosi, verkiu, bijau. Viskas sterelizuota. Balta. Virš manęs šviesą. Daug įrankių šian ir ten. Kažkas pypsi. Kažkas kalbina. Baisu. Jei nepabusiu iš sapno aš?

Arrivederci.

Neformatė.

Tumblr_lqbmazhzz31qj6a2ao1_500_large

Rodyk draugams

Kažkada.

Parašė neformate | 2011-10-19 17:45

Pasiilgau lietaus.

Ir dar kažko.

Nežinau ko. Tik jaučiu. Lyg nėra.

Kad šalta.

Kažkada. Viskas…

Šalta.

Ir tas jausmas, lyg bangos kažką būtų atėmusios. Ir neleidusios atsisveikint. Ir.

Ir negrįš.

Skauda.

Kodėl?

Arrivederci.

Neformatė, vis dar ramiai pozityvi, kaip bebūtų keista.

20081003171941

Rodyk draugams