BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

bepavadinimo. bū.

Parašė neformate | 2012-04-28 23:50

Kai štai nieko nenutinka.

Ateina akimirkos kada prisimenu, kaip gerai moku ištart frazę - man viskas gerai. Kaip moku šypsotis nors ašarų kalnas, baisus ir senai pamirštas ašarų kalnas, spaudžia kvėpavimo takus.

Aš moku atstumt žmones. Turiu tą nuostabų sugebėjimą daryti viską priešingai nei noriu.

Taip pat ir tą nuostabų gebėjimą išryškint spalvas. Pora tonų.

Žinau, kad viskas gerai. Jei nėra, tai bus.

Tačiau tas niekas, kuris nenutinka… jis užkliudo kitus niekučius ir tada norisi verkti. Tiesiog imti ir verkti. Norisi, jog kas nors apkabintų. Tačiau aš viena. Norisi šaukti. Bet visi miega.

Ir nieko nenutiko.

Arrivederci.

Neformatė.

Rodyk draugams

Tai pradžia.

Parašė neformate | 2012-04-25 18:24

Vienu žingsniu arčiau. Arčiau.

Grojaraštyje, lyg užsakyta groja dramatiška muzika. Vėtra už lango. Dideli lietaus lašai kapsi į asfaltą…

Ir tai nėra pabaiga. Tai tiesiog laikas, kuri reikia išlaukti.

Pasikeičia daina.

Ir tai pradžia. Šviesi. Su daugybe juoko ir ledų.

Jokios tylos.

Išgriauni sienas ir kvėpuoji.

Jauti laisvę.

Atsisuki, nusišypsai ir pasileidi plaukus.

Tai pradžia.

Arrivederci.

Kai imu rašyt beprasmiškas prasmybes. N.

Tumblr_lrxljco05v1qjfmbxo1_500_largeTumblr_lcnsikf8p81qc2ku5o1_500_large

Rodyk draugams

Tired of being tired. Ne, man viskas gerai, tik šiaip truputi čiuožia.

Parašė neformate | 2012-04-23 23:23

Sulaužiau du pieštukus. Jaučiuos kaip apelsinas. Laiko tvarkaraštis, tarsi gyvenčiau kokioj Grendlandijoj…

Gyvenimas gražus. Tik leiskit man pamiegot.

Arrivederci.

Vėl grįžusi prie bludinėjimo. Neformatė.

P.S. Rytoj eisiu anksčiau miegot.

P.P.S. *rytojus, 1 valanda nakties* Viskas, rytoj 9 guliu lovoj.

P.P.P.S. *neformatė žvelgia į skaičiukus monitoriaus dešiniajame kampe* 23:20…

Tumblr_lric3tykl81qkfv6to1_500_large 180d5d61_0938_bd55_large

Rodyk draugams

Aš sutikčiau patikėt, kad pasaulis gražus. Jei tik…

Parašė neformate | 2012-04-16 18:22

Sveiki.

Aš tokia apsnūdus. Lyg pagal orą gyvenu.

O šiaip… sugedo telefonas. Blog’e padaugėjo spam’o. Tos bacilos tiesa ir nudžiugint moka…

Theshadow

http://*****************… | ******** | *******

Taaaip Bet tai kažkaip įvyksta staiga. Tas vlziaiunis blogėjimas. Atrodo, va jau atsigausi, pailsėsi, pasitepsi tuo geru kremu, bet žiūri, kad staiga lyg iš niekur itin pastebimos ir jau nebeužmaskuojamos raukšlės. Tiesiog stebiuosi.

Šventinis įrašas, nostalgiškoms nuotaikoms užplūdus. Arba man jau vieneri. parašytas 2012/04/16 at 2:20 vakare

… jau kaip juokiaus, kai perskaičiau. Žmogus tikriausiai kažkokį kremą pareklamuot užsimanė ir susirado įrašą apie “senatvę”. Google vertėjas - jėga.

Taip pat peršalau. Tik čia jokio džiaugsmo nėra. Šeštadienį prasibasčiau. Nusipirkau striukę, pabuvau gimtadienyje… tai štai.

Sausai aš kažkaip, ane?

Einu gatve ir jaučiu lietų. Visi traukiasi skėčius. Žinau, kad manasis taip pat guli kažkur krepšy. Ir buvo taaaip gražu. Visi su skėčiais, o aš su šypsena. Tik su ja.

Aišku vėliau susigarbanojo plaukai, bet nieko. Grįžau namo, padarėm su mama diskusiją apie šokimą su parašiutu.

Na, diena tokia… hm.

Ne ne ne ne. Čia kažkas ne taip.

Pasimetus. Pametus galvą. Lyjant lietuj, basomis. Šokoladiniai ledai ir šypsenos. Juokas. Šalti žvilgsniai ir noras pabėgti. Nežinia. Ir noras palikt viską. Kai regis sunkiau nebūna jis ima ir nueina. Ir aš juokiuosi. Nes tos visų meilės, intrigos - viskas, palyginus su tuo yra niekis. Ir kai žmonės man liepia šypsotis aš jų klausiu - o yra priežasčių? Štai. Aš tapau žmogum, kuriam šypsotis reikia priežasčių. Bent šiandien taip yra.

Gyvenimas sunkus. O ar kada jis buvo lengvas?

Arrivederci.

Neformatė.

1ae9e4247fe511e1989612313815112c_7_large

Rodyk draugams

Tai dalykas, kurio aš negaliu įvardyti. Ne, ne meilė. Pavadinimas.

Parašė neformate | 2012-04-13 19:10

Labas.

“Kad ir kas benutiktų gyvenimas eina pirmyn. Nesustodamas ir nesigręžiodamas. Tik mes sustojame ir klausomės, kaip maloniai į kaklą alsuoja praeitis. Mes norim grįžti. Bet gyvenimas eina.

Mes išmokstame daugybės dalykų. Daugybę dar norėtume išmokti. Kitų net nežinome.

Mes užsimerkiame ir prarandame šešiasdešimt sekundžių šviesos.

Mes neskraidome, nors turime sparnus.

Neturime laimingos pabaigos.

Tačiau aš turiu tave. Artimoje tolumoje. Šalimais. Besišypsantį. Ir nusišnekantį. Neleidžiantį man palikti praeities. Net nežinant. Nežinant, kad negali paleist manęs. Ar aš tavęs.

Jei žinočiau, kad šiandien paskutinis kartas, kai tave matau - apkabinčiau ir nepaleisčiau iki tol, kol turėsiu išeiti. Jei tik žinočiau, jog daugiau niekada tavęs nebeišgirsiu, įsirašyčiau visus tavo žodžius. Jei žinočiau, kad daugiau nebesusitiksime, pasakyčiau, kad tave myliu ir niekados nepamiršiu…”

Tačiau mes turime rytdieną. Taip, ir vėl tas kvailas žodis - rytoj…

Per šią savaitę supratau, kad gyvenimas ne tik juoda ar balta. Jog yra ir kitų spalvų. Jog kartais žmonės girdi tai, ką nori girdėti. Kad žodis atsiprašau vis dar gali kažką pakeisti. Jog kad ir kaip susmegčiau aš galiu atsistoti ir nueiti. Jog išgirdus žodžius - “Tu šito negali padaryt”, aš sugebu apsisukt ir ištart “Žiūrėkit”. Jog gyvenimo su laiminga pabaiga nėra. Yra tik ėjimas link jos. Su mažais dalykais.

Pasakykit Aš tave myliu visiems, kuriuos mylit. Nemanykit kvailai, kad jie tą ir taip žino. Niekada nežinai kada žmogus išeis.

Močiute… aš tave myliu…

Arrivederci.

Patikėjusi gyvenimu. Neformatė.

Tumblr_lsyj42oicw1qi1nl3o1_500_large

P.S. Gabriel Garcia Marquez. Genijaus atsisveikinimas - perskaitykit.

Rodyk draugams

Ne’neformat’iškas įrašas

Parašė neformate | 2012-04-09 17:52

Sveiki.

Tekstą skliausteliuose galima praleisti.

(Aš nerašysiu…

…jog man labai liūdna. Taip pat nesiskūsiu dėl blogo oro vakar. Nepasakysiu, kad žmonės nedėkingi ir nedraugiški. Ar pasipūtę egoistai. Jog ryt mane nuskalpuos, nes pasakysiu, kad nenoriu dalyvaut tam konkurse. Taip taip aš nerašysiu ir apie tai, kad atitolom su sese, tėtis visai pamiršo, kad mes egzistuojam… Na, žinot kaip būna. Taigi aš to nerašysiu.)

Šiandien aš noooriu, jog kažkas nusišypsotų dėl manęs. Nuoširdžiai. Nes pasaulis ir taip pilnas negatyvių dalykų. Velykos su savo persivalgymo dienom jau tuoj pasibaigs, pavasaris už lango,

-bd kai galima prisivalgyt ir persivalgyt ledais (daug nykščių aukštyn)…

maudytis per mažam baseinėlį (čia gal labiau vasarą, bet vis vien) 

…ir šypsotis bei elgtis beprotiškai.

Apkabinu šiandien visus. Šypsena - turn on.

Arrivederci.

Prisiminusi, kad serga barnyste…  - Neformatė.

Rodyk draugams

Kai stoviu ant slenksčio ir nežinau. Eiti pirmyn ar apsisukt.

Parašė neformate | 2012-04-05 23:28

Paimsiu popieriaus lapą ir subraižysiu.

Lėtai lėtai imsiu ir kulkom suvarpysiu.

Gal imsiu ir sudaužysiu visus indus, sugriaudama barjerus.

Susigarbanosiu plaukus su kojinėm ir valgysiu du kart daugiau nei šiandien.

Būsiu pamišus, bet laiminga, žiūrėsiu filmus ir juoksiuos.

Susitvarkysiu namus, laukdama svečių, o jie neateis, sakys - negaliu.

Žiūrėsiu tuos pačius filmus bei neisiu miegot.

Užsiundysiu katę ant kaimyno mamos.

Pavargau.

Vėl viena.

Žiūrėsiu tuos pačius filmus.

Žinai, man viskas gerai. Tik stogas pačiuožęs.

Žinai, šiandien graži diena. O aš namuose.

Atversiu vėl langus, išplausiu indus ir verksiu - pasaulis gražus.

Kartais, kaip pavyzdžiui šiandien, aš nekenčiu. Nekenčiu jos, jo, jūsų visų. Atsiprašau, bet negaliu. Kitaip. Pavargau. Šiandien pavargau būti kažkuo kitu.

Arrivederci.

Kartais norėčiau žinoti. (kartais vos nepasirašau savo vardu). Neformatė. Tik čia ir niekur kitur.

[Čia turėtų būti paveikslėlis.]

Rodyk draugams

Normalus įrašas. (mergaitė mylinti taškus)

Parašė neformate | 2012-04-04 00:23

Laaaabas.

Naktis. O Neformatė sau šmirinėja po namus. Baisiai graži naktis. Taip, tai šioks toks pasiteisinimas. Tačiau iš tikrųjų - lova netraukia. Po to, kai ėmiau sapnuot pelkes ir per miegus kažkaip susimušt koją (būtent kairę kažkodėl), tai lova nėra mano geriausia draugė.

Na, šioks toks įvadas yra. Ruošiuos parašyt tvarkingą, neišsitaršiusį įrašą. Tiesiog pabudau ryte ir pamaniau, kodėl gi neparašius normalaus įrašo? Juokauju. Taip nebuvo. Nors ne, nejuokauju. Nes nejuokinga kažkodėl.

Taigi. Atostogos. Važiuoja stogas ir… ir važiuoja. Šiandien su mama 5 valandas praleidom žiūrėdamos kažkokį rusišką serialą. Kuris buvo gana vykęs, iki priešpaskutinės serijos. Taigi. Liko dar du sezonai. Nežinau, kaip ištversiu. Nes po tokio nesąmonių krūvių ėmiau dainuot garsiai, nusišnekėt, juoktis ir vaidint… katiną. Miau.

Šiaip tampu ne tik katinu. Prieš einant miegot tampu Piteriu Penu, visais įmanomais daininkais iiiir Betmenu. Štai kokį poveikį man daro karaokė.

Bet Betmenas man patinka labiausiai. Tik turi keleta trūkumų. Mėlyna maikė ir geltona skraistė. Hm… na kokie ten trūkumai, - pasakytų mano katė, jei mokėtų kalbėti, - Juk skrisdama nuo lovos dar nieko nepritrėškei, taigi viskas puiku, miau.

O šiaip jau gana. Kažkokios nesąmonės vyksta. Dalykai, kurie sekdavosi krito žeeeemyn, o dalykai, kurių net kaldama neiškalsi pakilo, lyg nežinau kas. Visiška nesąmonė. Visiškiausia.

Pavargau.

Einu. Kažkur.

Arrivederci.

Kažkaip keistai pabaigusi įrašą - Neformatė.

P.S. Kažkas pabudo. Ups. (pritildo muziką ir tyliai tipena į lovą)

Z218673798_large

Rodyk draugams

Kai lyja lietus už lango.

Parašė neformate | 2012-04-01 23:35

It’s a little bit funny…

Kai tu sapnuoji sapnuoji ir pabundi. Ir tas jausmas. Jausmas, kuris dusina. Kad to niekados nebus…

Pavargau. Pavargau bėgti lyjant lietų ir nespėti. Pavargau… Nenoriu to. Noriu, kad tai baigtųsi.

Sapnai gali džiuginti. Gali priversti šypsotis. Sukurti Mendelejevo lentelę. Pravirkdyti ir priversti lipti iš duobės. Gali perspėti.

Bet negali taip skaudinti. Negali priversti atsigręžt atgal. Ar gali…?

Arrivederci.

Apimta nostalgijos, bet jau jaučianti pavasarį - Neformatė.

Rodyk draugams