BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei sutikčiau tave dar kartą…

Parašė neformate | 2012-05-31 18:46

Atverčiu naują puslapį, nesuplėšydama senojo. Piešiu, rašau, kvėpuoju. Kvėpuoju. Šis žodis tarsi įaugęs. Einu aš, o kartu ir Jis.

Nusipirkau sausainių. Su braškiniu vidumi. Išsivyriau arbatos.

Vėl buvau priversta atsigręžt atgal. Ir nežinau kodėl, bet nejaučiau nuoskaudos. Tai buvo, praėjo, to nebebus. Bet kartu ir liko. Gražus prisiminimas. Bent man.

Aš žvelgiu į pasaulį ir žinau, neprivalau visiem patikt. Ir nesiruošiu dėl to verkti. Galiu atrodyt pasikėlus kalė, galiu būt ta, kurią tu apkalbėsi, bet tu nežinai kas esu. Ir man tiesa sakant nerūpi.

Aš… aš tiesiog pasiilgau kažko. Kažko tikro šitam sumišusiam pasaulėly.

Arrivederci.

Su beveik atėjusia vasara!

Su nepradėtu ir neužbaigtu įrašu. Neformatė [visai nepiktai].

Rodyk draugams

Pažinusi tylą.

Parašė neformate | 2012-05-27 23:32

Tiesiog pamiršti. Kas, kaip ir kodėl.

Sudžiovini tarp senų knygų ir kažkada galėtum vėl prisiminti.

Kraujo spalvos.

Paslėpti ašarotą veidą garbanose.

Išgirsti paslaptį, kuri [su]žlugdo.

Jausti skausmą gomuryje. Mėlynė. Mėlyna mėlynė.

Dangus. Ir  debesys.

Įjungti režimą - man nerūpi. Man visiškai nerūpi. Nė truputėlio.

O tada suprasti, kad to nenori. Ir to nereikia.

Ir lauki. Šypsaisi ir nusivili. Žmonėmis… gyvenimu.

Įvardini svajones garsiai, tačiau niekas nesiklauso.

Reikia parašyti rašinį, perašyti du darbus. Būti gera mergaite. Tokia, kokia visi nori mane matyti.

Pamiršti iš kur atėjus esi.

Kiek dalykų jau tapo praeitim.

Skauda.

Gavau lubinų puokštę.

Ir imi gyventi.

Pasiilgau banalių dalykų. Pasiilgau kažko ko neturiu.

Ne, nereikia man aiškinti, jog viskas praeis. Nepraeis. Tik pagerės gal kada.

Tik pagerės…

Žmonės mano, kad pažįsta mane. Nepažįsta. Nė velnio. Ir nesistengia pažint.

Arrivederci.

Neformatė. Kai supranti, kad visi užaugo. O tu vis dar puti tą naivumo burbulą.

Tumblr_lkahflgoza1qaq59so1_500_large

Rodyk draugams

kaip apžvelgi dieną ir supranti, kad turėjai būti laiminga.

Parašė neformate | 2012-05-24 19:42

Sveiki.

Kartais nepastebime to kas mums po nosimis. Na, po nosim, nes faktiškai turime tik vieną nosį. Tikriausiai todėl ir sunku pastebėti. Nes tik vieną nosį ir teturime…

Kartais tereikia pakelti akis (nuo nosies tikriausiai) ir pastebėti visas tas šypsenas, ir ją atsirasti priversiančius dalykus.

Mergina išlipa iš autobuso. Netoliese stovinčio vaikino šypsena, lyg jam nereikėtų nieko. Ji prieina prie jo. Abu nusišypso, o tada apsikabina. Suspaudžia vienas kitą glėbį, nors žinau, jog matėsi lygiai prieš savaitę. Ir nors visada sakydavau, jog bučinys visada asmeniškesnis, dabar imu tuo abejoti. Nes… nes tiesiog.

Valgiau dvi porcijas ledų. Vieną nes buvo tiesiog smagu, o gal greičiau karšta, na bet smagu gražiau skamba. O antrąją tik todėl, kad norėjau vėl pasijusti “smagiai” ir pamiršt įvykusias nesąmoningas nesąmones.

Va, nesąmoningos nesąmonės. Keistai skamba. Kaip ir melodinga melodija arba keistai keistinga. Prasimanymai.

Taip pat supykau. Nežinau net tiksliai ant ko. Ant draugių gal pradžių pradžioje. Tai su jomis norėjau grįžt anskčiau namo, bet negalėjau. Bet tada prisiminiau, kad ne dėl jų negalėjau. Dėl savo bilieto, kuris netiko šiandienai. Bet kadangi taip pabaigti pykimo dramą melodramą būtų keistą (na ant savęs kas pyksta? tik jau ne aš), tad pasvarsčiau kodėl neturiu to nelemto kito bilieto arba kodėl negalėjau grįžt namo anskčiau. Pirma, vakar draugui paskolinau pinigų, kad jis galėtų namo grįžt… Bet juk ant gero darbo nepyksi. Antra priežastis tokia, jog turiu laukti brolio, kuris lanko muzikos pamokas. Bet jam jos baigėsi, tad nieko laukt nebereikia, bet niekas nepakeis bilieto. Taigi, dėl ko brolis lanko tas pamokas? Dėl savęs, manęs… Ėch. Ir ką daryti man? Baigiasi pyktis ir visos teoremos.

Bet kadangi buvau pozityvi, tad grįžau atgal į miestą ir atsitiko geras dalykas. Prisiminiau tokį dalyką, kaip biblioteką. Ir katu katu ant mano stalo garuoja 4 naujos knygos. Nesvarbu koks oras savaitgalį bebūtų, jis bus geras.

Tai štai. Dar buvau paskaitoje. Neįdomi buvo, pramiegojau beveik visą. Dar vienas blogas dalykas iš jos tas, kad buvo pranešta jog vyks 2 valandas, bet vyko 1 val. O po jos teko grįžt į pamokas. O ten laukia visų pats mieliausias draugas - atsiskaitymas. Žodžiu. Ir nežinau kieno aukštesniųjų jėgų dėka (tikrai ne superman’o) mane mokytoja praleido, nors ėjom eilės tvarka. Tikriausiai pagailo tos pirštus sukryžiavusios mergaitės (manęs, jei ką)

Ir regis daugiau nieko. Tiesiog bandžiau parašyti kažką rišlaus. Nes gavau pastebėjimą, jog rišlumo trūksta. Ne tekstuose, bet vis vien.

Daug dalykų nutiko. Regis nebesu ta, kuri mieliau pagulinės. (nors ta kita vis dar mane myli. aš ją irgi).  Pykčiai, džiaugsmai, kelionės, dramos melodramos, draugai, renginiai, planai, svajonės, ilgesys, muzika, bemiegės naktys, autobusai, šviesos, nagų lakai. Išprotėjau… Tačiau daug nutiks dar visko. O aš nežinau ar noriu viso to. Ar noriu naujų žmonių savo gyvenimą, naujų jausmų. Į mano gyvenimą… ne, per daug stipriai skamba. Į mano mintis, štai taip geriau, vis įslenka nostalgija. Vis pasidomi, kaip aš čia gyvenu, ar pamiršau… ar dar ne. Ne, ji ne iš tų, kurios užsuka dažnai ar ilgam, bet tiesiog kai užsuka, tai jau užsuka. Jaučiasi, kad būta jos.

Žmonės vis kartoja, jog reikia sužinoti, turėti tikslą ir bla bla bla.

O aš tiesiog noriu būt laiminga… Ar taip sunku suprast?

Arrivederci.

Neformatė, bandanti dramblį atgal su’pūsti į musę.

Tumblr_m42rm5m6oh1qac6sjo1_500_large

Rodyk draugams

Žmogus žmogui viskas, bet kartu ir niekas.

Parašė neformate | 2012-05-21 17:29

Puse pakelio varškės. Arbatos puodelis.

Jogurtas.

Puse sausainių pakelio.

0,5 l apelsinų sulčių.

Keptos bulvės su šaltibarščiais.

Daug vandens.

Ir dar ne pabaiga.

Arrivederci.

Neformatė, bandanti šnabždesį ir laikyti tiesiog paprastu šnabždesiu.

Tumblr_lghaffm1ps1qc0nrmo1_400_large

Rodyk draugams

Penkios dienos. Neišsikepiau sausainių.

Parašė neformate | 2012-05-20 22:27

Užmerki akis ir įsivaizduoji tylą.

Aš tam tikromis aplinkybėmis imu sau prispažinti. Pasakau dalykus, kurie akivaizdūs, bet nėra nei neišsakomi, o tuo labiau „išrašomi“. Kasdien vis labiau suvokiu kiek dalykų taip paslėpiau nuo savęs. Kiek kartų vengiau visko. Kiek kartų bėgau nuo praeities…

Vakar sėdėjau salėje. Teatre. Iš abiejų pusių brangūs žmonės. Vienas tai žino, tačiau susipykom. Kitas nežino, bet… žodžio bet nėra.

Sugėriau 3 puodelius kavos. Peržiūrėjau 2 filmus. Padariau skaidres už visą grupę. Nupiešiau dar vieną piešinį. Paverkiau 4 minutes, grojant dainai. Naktis užskaityta.

Šiąnakt eisiu miegot. Nežinau kur dingau. Kur pasislėpiau. Knisuosi senuose dalykuose, laukiu. Vis spoksau į keturis knygos tomus ir tikiuos, kad jie patys „susivalgys“. Išsiunčiau 2 atvirukus. Ir praleidau savaitgalį namuose. Viskas gerai tik pasiilgau lietaus…

Arrivederci.

Geros savaitės, blog’iečiai.

Neformatė.

Rodyk draugams

Du tūkstančiai dvyliktųjų metų gegužės penkiolikta diena.

Parašė neformate | 2012-05-15 18:01

Can we pretend that airplanes
In the night sky
Are like shooting stars?
I could really use a wish right now
Wish right now
Wish right now…

Užsidėjau ausines ir valgiau pačius skaniausius ledus šįmet.

Šįmet pirmą kart buvau užkulisiuose. Pirmą kartą perėjau į tą pusę.

Šiandien juokiausi iki ašarų.

Ir to pakanka.

Tikriausiai.

Arrivederci.

Neformatė.

p.s. ir šiandien (nors tikriausiai labiau vakar) klausau dainos dėl vieno stulpelio. fun.

Tumblr_lzmfmg50bp1rne0gfo1_500_large

Rodyk draugams

Nekaltinu pirmadienio.

Parašė neformate | 2012-05-14 20:21

Tiesiog norisi apsisukt, trenkt durimis ir išeit.

Arrivederci.

Neformatė.

Rodyk draugams

One day… užmušiau uodą.

Parašė neformate | 2012-05-10 18:49

Tyla.

Keista. Sunku kvėpuoti.

Ateitis stovi už manęs ir šnabžda. Nesvarbu ką.

Tiesiog norėjau parašyti beprasmį įrašą. Kaip seniau… tiesiog bijau.

Arrivederci.

Neformatė.

Rodyk draugams

Mergaitė mylinti žaibus. Iš ten, iš kur nepabėgsi.

Parašė neformate | 2012-05-07 18:08

Man patinka autobusai. Ne, ne tie kuriuose prisigrūda daug skubančių žmonių. Man patinka tie, rajoniniai. Visi seni, pustuščiai, bet su savomis istorijomis. Su vietiniais senukais, pažįstamais nepažįstamaisiais. Juose pamirštu visą durną pirmadienį. Visas nelaimes, bėdas, intrigas, bepročius, pavydą…

Priglaudžiu veidą prie stiklo ir seku bėgančius vaizdus. Nenoriu lipti. Nenoriu grįšti namo.

Girdžiu, kaip mergina lipanti stotele anksčiau murma, jog lyja. Nusišypsau.

Lietus. Lietus. Kas gali būti geriau?

Arrivederci.

N.

Tumblr_m2bvykbgf61qe69h3o1_500_large

Rodyk draugams

sapnavau sapną kad buvau laiminga.

Parašė neformate | 2012-05-06 12:51

nemiegu. vėl pamirštu. ir balose skęstu. lijo. šiandien lijo.

negėriau arbatos. kažkas kitas sugers. kaip pabudau nuvažiavau į kapines. gražu. bet neramu.

noriu išsitapetuoti kambarį. kvailos lentutės. dar noriu batų. didelių. per didelių. jog imčiau ir nuskęsčiau juose.

lipau šiandien per tvorą ir būm. prisiminiau kokia didelė buvo tvora, kai man buvo ketveri.

dūstu.

nurausiu musei sparnus. vabalus užkasiu po velėna.

viskas gerai. aš laiminga.

arrivederci.

neformatė.

Rodyk draugams