BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

nu ir gerai

Parašė neformate | 2013-07-31 19:09

Gerai,

gal aš neverta dešimtuko

gal nesu modelis

gal kartais per daug isterikuoju

gal kartais per daug reikalauju

gal kartais rodau per daug jausmų ir būnu per daug emocionali (ne vien ašarų, bet ir šaukimo prasme)

gal kartais būnu piktapiktapikta

gal kartais apšaukiu žmones, nepaaiškindama jiems kodėl tai darau

gal kartais atrodau naivi

pasimetus

neapsisprendus

nežinau daug ko ir nesuprantu.

Bet tikrai norėčiau. Tikrai labai norėčiau, kad būtum šalia. Visados. Visur.

Arrivederci, žmogau

N.

Rain

Rodyk draugams

Koks jausmas likti namie savo noru // pokalbis sau

Parašė neformate | 2013-07-26 16:05

Kartais reikia imti ir nusėsti, kaip sudrumstam smėliui, kažkokiame tvenkiny.

Atsisakyti pasiūlymo nesėdėti namuose.

Nes supranti, kad ten pasijusi gerai tik akimirką. Tik akimirką pamirši viską ir galėsi šypsotis. Likusias keiksi save, matydama jį su kitom. Gadinsi nuotaiką sau ir kitiem.

O tau juk reikia jį pamiršti ir judėti pirmyn.

Namuose būti nėra blogai.

Tu gali išsikepti obuolių pyragą ir susirasti dar kažką skanaus.

Gali nustoti galvoti kiek sveri ir kad nuo pernai metų priaugai kilogramą. Lygiai kilogramą.

Gali pamiršti, kad grįžus iš atostogų buvai numetus svorio, ir tikrai daugiau nei kilogramą, nes šortai tada tiko kaip nulieti, bet juk nieko nėra amžino.

O pasipuošt gali ir dėl savęs.

Nusipirkai aukštakulnius. Ir suknelę.

Suknelė svajonių svajonė. Na, spalva klasikinė - juoda, bet suknelė tikrai graži. Tortinis sijonas ir kažkoks kaip korsetukas viršuj. Graži. Vos ne Audrey Hepburn stiliaus. Čiotka, bet nemadoj - pasakytų viena pažįstama, o tu nusijuoktum.

Užsidėtum dar švarkelį. Raudoną. Maaamos laikų. Nusilakuotum raudonai nagus ir pasigarbanotum šiek tiek savo long long long hair‘us.

Bet štai sėdi namie. Ir tiesiog planuoji. Kas ir kaip. Kodėl nebereikia. Šiaip.

Ieškai obuolių pyrago recepto ir nusprendi vis dėlto nusilakuoti nagus. Vakare, kai viskas bus baigta, įsijungsi kokį šimtąjį kartą matytą belekurį serialą ir tikėsies, kad tavęs kas nors pasiilgo. Galvosi kaip viskas pasikeitė ir skaičiuosi kiek dienų liko iki nelemto, niekam ninūžno (nereikalingo - aut. pastaba) gimtadienio.

Bet iš milžiniško džemperio neišlysiu, - sakau sau.

Arrivederci.

Kažkodėl visai nesijaučianti beviltiška dėlto, Neformatė.

- | via Facebook

Rodyk draugams

turėjo likti uždaras. arba neformatė nebemoka spręsti problemų. kažkokia emociškai (į)lūžus.

Parašė neformate | 2013-07-23 19:01

Na, dabar sakau velniop. Velniop, jog pasirodysiu maža, naivi ir pilna neaiškių emocijų žmogė. Bet aš nebežinau ką daryt…
Yra žmogus. Vienas paprastai nepaprastas žmogus. Kurį aš myliu. Kurį jau daugiau nei dešimt metų bandau paleist. Kuris yra visaip žlugęs. Kuris kalba nesąmones, kuriam patinka dėmesys (ultramegamaxiking dydžio) iš daugybės žmonių. Kuriam žinau, jog kaip mergina nepatinku. 0 šviesių plaukų ir baisiai aukšto ūgio bei modelio snukučio. pas mane nėra /atsiprašau už išsireiškimą/. Su kuriuo pykstuosi tiesiogiai ir netiesiogiai dažniau nei yra normalu. Žmogus, kuris kartais, tik kartais, elgiasi su manim kažkaip kitaip, bent draugai sakė. Kuris nežinau… mane kartais taip nervina, jog aš nesuprantu tiesiog - už ką? Kodėl? Kaip aš jį galiu dar apskritai mylėt?
Aš nežinau tiesiog.
Ir aš nemoku jo paleist.
Aš nemoku nustot kurt savo galvoj tikimybių galimybių medžius, scenarijus.
Nemoka nustot šypsotis vos kažkas nutinka. Vos jis parašo. Vos pasako labas. Vos.
Ir tuo pačiu nekenčiu jo.
Bet nesugebu pamiršt.
O taip gyvent nebegaliu. Bet dar negaliu išeit iš jo gyvenimo.
Pykina.
N.

Rodyk draugams

all my friends tell me i should move on/ i’m lying in the ocean, singing your song

Parašė neformate | 2013-07-17 18:21

Lyja tegul lyja.

Iškepiau obuolių pyragą. Žiauriai skanus gavosi. Viršuj dar šiek tiek rūgštūs obuoliai, o apačioje vanile kvepiantis biskvitas.

Noriu. Beproto noriu tiesiog bakstelt tave.

Bet bijau.

O kažkada maniau, jog tie, kurie bijo meilės, bijo ir gyvenimo, o tai yra tam tikra mirtis.

Apsikloju ir bandau sušilti.

Man patinka lietus.

Neleidžia skubėti.

Pam param.

Tu paklausei manęs. Aš pasakiau tau savo tikrą nuomonę, visą tiesą. Ta tiesa buvo tik mano, nes kiti manė kitaip. Bet tu vis viena esi. Kažko laukdamas.

Švelniai perbraukiu nektarino paviršių. Jaučiu kaip bėga sultys.

Atsiribojau nuo žmonių ir pasaulio.

Dirbu. Valgau ir žiūriu nereikšmingus serialus per tv.

Skauda galvą.

Aš norėčiau, kad dingtum iš mano gyvenimo.

Nes aš nesugebu išeiti iš tavojo.

Noriu, kad dingtum, bet suprantu, kad be tavęs negalėsiu gyventi.

O kepčiau pyragus tau kasdieną, ir klausyčiausi tavęs visą dieną.

Kažkur kažkada aš sutiksiu žmogų. Kuris bus toks kokio man reikia. Aš neįsivaizduoju koks jis bus. Nei kaip atrodys, nei ką veiks. Bet aš žinau, kad jį sutiksiu. Ir viskas bus taip stipru, jog aš tave pamiršiu. Liksi gražus prisiminimas.

O dabar aš tiesiog gyvensiu. Tiesiog. Turbūt.

Arrivederci.

Neformatė, dar vis nepabudusi. One Republic - Counting Stars \

see what love can do... | via Facebook

Rodyk draugams

pakviesk mane šokiui

Parašė neformate | 2013-07-14 20:06

http://www.youtube.com/watch?v=5y_KJAg8bHI

Pabudau vėlai. Išvyriau kompotus. Gulėjau. Ilgai. Nemiegojau. Snaudžiau.

Nežinau. Tiesiog.

Supuosi pirmyn ir atgal.

Suprantu, kad laukimu nieko nepasieksiu.

Nebus taip, jog kažkas ateis ir pažadins mane tada, kai viskas baigsis.

Pasimetus esu.

Net nežinau dėl ko.

Supratau, jog šiaip jau neturiu nieko. Nei vieno žmogaus, kuris bėgtų manęs gelbėt pirmas. Turiu daug žmonių. Aplink save. Kuriems rūpiu. Kurie padarytų beproto daug dalykų dėl manęs. Bet jie turi numerį pirmą. Aš neturiu. Niekam ir nesu.

Turiu save.

Todėl reikia. Reikia išmokt beproto mylėt save.

Ir pradėt įgyvendint norus.

Nes gyvenimą turėsim tik vieną. Nepraleiskim progos.

Arrivederci.

Noriu aukštakulnių. Suknelės ir meilės. Tavęs. Neformatė./

(1) Facebook

Rodyk draugams

sudramatizuota, kaip visada

Parašė neformate | 2013-07-11 22:17

Aš galiu būti atversta knyga. Kada tik noriu.

Galiu rašyt nesąmones, nes tiesiog noriu to. Ir to man niekas neuždraus.

Laisva matyt esu.

Velniop. Viską. Po truputi. Kas sekundę.

Išgėriau šalto, beveik ledinio, pieno.

Verkiau šiandien.

Konstatuodama faktus, pasakysiu, jog myliu žmogų, kurį pažįstu daugiau nei puse savo gyvenimo.

Jūs man nepatinkat. O turėtumėt patikt.

Aš galiu elgtis kaip noriu.

Man retai patinka žmonės. Jei patinka, jiems pasisekė, atiduosiu visą save ir dar daugiau. Branginsiu iki grabo lentos.

Kartais man patinka žmonės trumpai. Kartais todėl, kad patinku aš jiems. Nedaugiau.

O kartais aš patinku, bet nepatinka man.

Kartais aš noriu patikt.

Nusilupau nagų laką. Beveik nuo visų nagų.

Perlaisčiau agurkus ir pomidorus darže.

Supykau.

Nesusitvarkau su savim.

Išgėriau keturias tabletes vakar.

Aš myliu mediciną. Skaitau, žiūriu, domiuosi. Serialai apie ligonines yra mano meilės. Bet aš nebūsiu medikė. Nes nelaikau ant tiek protinga savęs ir pažįstu užtektinai žmonių, kurie tai studijuos. Ačiū.

Jaučiuos tokia sumišus.

Gal tiesiog noriu kažkam kažką įrodyt?

Kartais… Kai būnu viena ir kažką darau, atėjęs žmogus dažniausiai mane išgąsdina. Kartais mane išgąsdina kažkas - ko nėra, nors man atrodo priešingai.

Pavargau.

O turiu tiek svajonių.

Įsimylėkit mane.

Arrivederci.

Neformatė. Ai, gavau šiandien vokelį. Chi.

Could never tell | via Facebook

Rodyk draugams

Beprotystė, aš ir tu. Kokio velnio? - klausiu aš savęs tyliai. Man tiesiog reikia gryno oro.

Parašė neformate | 2013-07-09 23:03

Šiandien norėčiau pasakyt tau koks brangus esi. Nežemiška kalba. Jog nesuprastų niekas. Net ir tu.

Norėčiau, kad pažinotumėt mane. Kas nors. Nors iki kaulų smegenų. Paaiškintumėt kas tada dedasi su manim. Ištiesų.

Kartu ar atskirai?

Norėčiau, kad apkabintumėt tiesiog. Stipriai. Nemokat? Išmokyčiau tada.

Norėčiau, kad norėtumėt ir tuo pačiu aš džiaugčiaus šituo noru.

Nes kartais noriu. Ir jūs norit. Bet nėra džiaugsmo. Tų spindinčių liepsnelių.

Pavargau. Dažnai darau tai, bet tiesiog šiandien aš pavargau.

Kaip rūmų damai - suveržtas korsetas, pabodot man visi su savo intelektu.

Vis dar su ilgais plaukais esu. Nesikerpu, nes girtas parazitas vieną naktį pasakė, jog nedaryčiau to. O aš ir patikėjau. Išsiblaivė jis. O aš tikiu. Taip taip, tuo pačiu parazitu.

Ir idiotas tas niekur nedingsta. Aš noriu, kad norėtų. Žinau, kad džiaugčiausi tikrai tuo.

Bet nenori.

Ir šičia aš nebegaliu tiesiog sakyt - na ir nereikia.

Nes reikia.

Tom naktim, kai aš miegu ir nematau žvaigdžių. Kuomet užsidedu depresinį bliuzoną ir verkiu viduj, susirangius prieš teliką ant brolio sofos.

Matyt bijau. Jog su plaukais kažkas taip pat paliks mane.

Bijau labai.

Kartais savęs pačios. Kartais tavęs. Tiesiog žmonių. Bijau, jog jie meluoja. Kai sako, kad pasiilgo. Kai apkapinę tiesiog stovim. Bijau, kad nežinau kas daros. Bijau, kad kai gerai - viduj kažkas man sako - stok. O aš sustoju. Ir bijau. Tiesiog kažko nežmoniškai bijau.

Gyvenimo matyt.

Kai įsibėgėju ir sustoju.

Nes kartais gal geriau ir nepabandžius?

Žinai, mylėjau tave, tau nežinant.

Ir myliu.

Vis dar.

Dūra. Mintyse kažkodėl ištariu.

Arrivederci.

Nusisvaigus šį vakarą, Neformatė.

into the wild quote | Tumblr

Rodyk draugams

pašok su manim

Parašė neformate | 2013-07-06 18:59

skauda galvą.

ir protiniai dygsta.

nemano daktarė sakė, kad turiu sinusitą. bet rentgeno nedarė.

tad nežinau.

koks skirtumas. antibiotikų kursą vis vien jau nutraukiau seniai.

radau tai ką pamečiau.

o su žmogum dar aiškinuosi. nors kuo labiau aiškinuos - tuo mažiau lieka man aišku kas nors.

kitas žmogus keistas.

atvirkštinė logika pabudo.

man nepatinka. aš patinku.

mane ignoruoja. aš pykstu.

ir viskas ištisai sukasi.

kiekvienas skirtingai interpretuoja dalykus.

gedulo suknele apsirengus vaikštau jau antra diena. šiaip ne taip grįžtu į savo lovą.

labai skauda galvą.

aš pievoj. skinu gėles. dainuoju. viena. nieks neieško. o jų daug. galėtų ieškoti. tarsi rūpėtų.

paverčiu dalykus dramatiškai ir vėl einu valgyt.

būsiu nepakartojama, kai susitiksim, mielasis.

o dabar tiesiog būsiu savim.

Arrivederci.

Neformatė. ištisaikažkurčiaslankiojanti

sayings | Tumblr

Rodyk draugams

šiandien bijau atsimerkt

Parašė neformate | 2013-07-05 11:23

pabundu, bet nesikeliu. jaukiu lovą. viskas sukasi.

rytais valgau tuos pačius pusryčius su pienu ir vaikštau po namus taip, kaip pabudau.

ilgai. stoviu po šaltu dušu vonioje. nes karštas vanduo jau baigėsi.

kiekvieną rytą. prisimenu. save. tave. mus.

dažausi ašarom atspariu tušu. //jei kada sumanyčiau verkti.

lyginuos suknelę, tą, su rožėm.

išplyšus saga. velniop. nėra adatos šalia.

nusilakuoju vieną nagą blizgančiu laku. šypsausi. dainuoju mintyse.

man reikia.

ir tai nevienadienė užgaida. ne ne.

nesikelsiu šiandien. nėra tikslo.

tavęs nėra.

Arrivederci.

einu išplausiu virtuvės grindis. Neformatė.

Rodyk draugams

parašyk man, prašau

Parašė neformate | 2013-07-03 22:46

Taip, aš meluoju. Velniškai natūraliai, ypatingai, kai klausiama - kaip laikais.

Savaitė be proto, be ribų ir kaukių režimas off. Geriausios akimirkos. Daugybė mažų perlipimų per save. Daugybė tiesiog. O tada realybė. Nežinojimas, kaip gyventi toliau, kokia esu ištiesų.

Tada visiškai kitaip. Viskas vyko. Ne taip, kaip planavau. Vienu atveju šaunu, kitu nelabai.

Susipykom. Ignoravimas, nesupratimas ir poza - aš aukščiau tavęs.

Velniop.

Pametu daiktus. Žmonės pasimeta patys.

Aš vis dar bėgu nuo žmonių. O vėliau bandau sugrįžt. Ir bijau. Povelnių.

Jau mėnuo vasaros dingo. O aš čia. Kažkur. Slankioju tarp tos šypsenos ir nežinios.

Vis dar nemoku rašyti rišlių įrašų. Vis dar esu kažkokia tokia pati.

Man reikia tavęs, kaip oro.

Arrivederci.

Neformatė. nežinau kas vyksta.

feel.  | via Tumblr

Rodyk draugams