BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

supratau, kad nieko nesupratau

Parašė neformate | 2013-09-21 21:59

Jaučiu, kaip į mano gyvenimą grįžta seni dalykai.

Na, dar ne pirma nakties, bet aš sėdžiu apsikabinus savo kelius, svajoju apie maistą ir valgau saldainius (turiu šaldytuve rūkytos šoninės labai skanios), žiūriu serialą, kurio neprisiminsiu po poros mėnesių, ir mąstau.

Šiandien išlošiau oranžinį meškiuką. Ant jo pilvo užrašyta - The future is bright. The future is orange. Kad ir ką man tai sakytų… Jaučiuos keistai, kad išviso dalyvavau šešiamečių loterijoj ir kad tas meškiukas spokso dabar į mane.

Va.

Kad Jis nebenervino manęs, bet dabar vėl nervina.

Kad Jos bus normalios, bet jos nėra.

Kad labaisimpatiškasprotingasirkultūringas vaikinas, kurį tikrai kabinčiau, jei elgčiausi taip, su manimi nepasisveikino, nes vėlavo, ir aš kažkodėl nepasisveikinau žvilgsniu, nors į tą konferenciją trenkiaus tik dėl jo.

Kad pripažinau tą faktą, jog radau žilą plauką ir užsisakiau plaukų dažų.

Kad žadu žadu žadu, bet neišsiunčiu iakynimoD laiško. Atsiprašaukokįmilijonąkartų.

Kad noriu apsikraut pareigom ir svarstau ar man tikrai to reikia.

Kad stebiu savo konkurentą ir varžovą nr. 1.

Kad nebeturiu nei vienos tikros tikros ir tik man priklausančios draugės.

Kad šiandien būdama tarp žmonių, supratau, jog turėti draugą būtų daug geriau nei vaikiną.

Kad man tikrai reikia meilės.

Kad nebesuprantuniekokąparšiauauksčiau.

N e l a b o s n a k t i e s.

Arrivederci.

Neformatė.

♡ i'm alone ♡ | via Tumblr

Rodyk draugams

o kam tie pavadinimai

Parašė neformate | 2013-09-16 20:07

Ir kai viskas pasidaro taip sunku. Nors ruduo kažkada man patiko baisiai baisiai.

O ta sloga ir dar kaulus laužo. Tuštuma. Turi atsirinkt draugus, tuos tikruosius. Ne tuos, kurie atsirado šalia vos tau pakilus laipteliu aukštyn.

Jų tiek daug. Ir kartu tiek mažai.

Ir skauda. Esu pasimetus, nes nebesuprantu. Kam ištikro rūpiu.

Tos mažytės problemos išauga didelės didelės, nors lietaus šiame pasaulėlyje dar nematyti.

Juokiuosi. Šypsausi ir būnu spindulėliu be saulės. Be priežasčių. Tiesiog.

Ir kuo daugiau to pozityvo gyvenime - tuo daugiau makalynės galvoj.

Lyg bandyčiau apgauti save.

Ir sunku. Nes nežinai kaip žodžiais išreikšt viską.

Nes nebenori prašyt, kad kažkas apkabintų. Nori, kad susiprastų ir tai padarytų.

Arrivederci.

Šiandien išsekus. Neformatė.

Rodyk draugams

skauda petį man labai

Parašė neformate | 2013-09-02 21:30

Ir tiesiai prieš save aš turiu naują, švarų lapą. Neprirašytą dar. Galiu priimti sprendimus, išmesti žmones. Klaidinantys sprendimai, norai, klausimai. Kažko bijau. Gal kad galiu suklysti? Bet tai juk irgi galimybė, tik mano pasirinkimas. Bijau. Todėl nesitikiu visai. Rytojų nebent apgalvoju. Bijau labai. Kad tu nebesugrįši. Nors esi čia, visai šalia. Bijau, kad mes nebesusitiksim. O rodės kažkada, visai dar neseniai, mane nešei ant rankų pasiėmęs. Bijau. Kad šansą aš praleidau. Pažint nuostabų žmogų, glūdintį tame kūne. Numetu aukštakulnius. Paprašai pasakyt kažką. Aš sakau nežinau ką. Tu sustingsti. Jaučiu, kaip imi trauktis nuo manęs tolyn. O aš pasitaisau. Nuo ko pradėt aš nežinau. Bijau. Bijau, kad vėl suklupsiu ir nerasiu nieko. Nei mygtuko įjungti šviesą, nei rankos, kuri padės atsistoti, o gal tik palaikys mane tada. Bet aš nesu bailė. Tiktai bijau.

Arrivederci.

Neformatė.

Tumblr

Rodyk draugams