Nemėgstu bėgioti, tačiau visada beproto svajoju kaip bėgu ir pabėgu.

Šįkart įsivaizduoju mažą namelį kažkur miške. Ir miškas negali būti bet koks, net jei žiema. Miškas spygliuočių ir visada tik spygliuočių. Ir gerčiau spanguolių arbatą su vilnonėm kojinėm ant mano ne moteriškų per didelių pėdų. Ir degtų žvakės, o radijas gaudytų tik vieną stotį. Būtų maišelis riešutų ir džiovintų obuolių. O pusryčiams kepta kiaušinienė su šviežia duona. Nes tiesiog taip būtų.

Ir kažkas būtų šalia. Kvėpėtų jis nupjautais medžiais ir cigaretėm. Nes taip vaikystėj kvėpėjo tėtis. O aš galėčiau ir toliau būti su vilnonėm kojinėm ir plačiu megztiniu.

Ir lytų lietus. Nes visose fantazijose turi būt šlapia galva.

Einam miegoti. Nors darbai ir kvėpuoja į nugarą.

Vis dar beproto. Neformatė.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „house in the woods tumblr“

Rodyk draugams