Pažvelgę į mane, žmonės nelaiko manęs vaiku. Pagal metus esu pakankamai suaugus. Esu finansiškai nepriklausoma nuo tėvų (neskaitant šių metų pradžios, kuomet gyvenimo matlankis šiek tiek pakeitė koordinates). Gyvenu nebe šiltame mamos lizde. Pati priimu sprendimus. Pati nusistatau žadintuvą. Esu atsakinga už save.

O bet tačiau

Vis dar užsimerkiu išgirdus nesąmonę. Tokiom nesąmonėm nesidalinu su niekuom. Tokių nesąmonių nesakau žmonėms, kurie mane pažįsta tik nuo dešimties. O tie, kurie pažįsta iš anksčiau, nėra tokie artimi, jog pasakočiau. Nuo tokių nesąmonių linksta keliai ir imu klausti, kas su tavim pasauli negerai?

Juk Velykos, atgimimo metas. Pavasaris po velniais. Atrodė, kad palikom visa tai praeity. Na, kodėl?

N.

Patiko (2)

Rodyk draugams