BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neapykanta teka žmonių venomis

Parašė neformate | 2013-03-29 16:29

Prašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašauprašau, kad viskas būtų gerai.

Pasiimk mane kartu. Prašau. Nebegaliu.

Arrivederci.

Neformatė. Šiandien be jėgų. Pavargau nuo visko ir visų. Tuštuma.

Rodyk draugams

Šiandien.

Parašė neformate | 2013-03-25 17:52

Šiandien man ištikro nerūpi ar tu mane mėgsti.

Šiandien aš nesipriešinčiau apkabinama.

Šiandien aš išgėriau tris puodelius kavos.

Šiandien aš dažysiu plaukus.

Šiandien mokysiuos.

Šiandien vakare verksiu.

Šiandien verkiau.

Šiandien sužinojau, jog jis vis dar dingęs.

Šiandien pabudau vienuolikta valandą.

Šiandien buvau fotografė.

Šiandien sušalau rankas.

Šiandien aš nenoriu būt viena.

Šiandien noriu vaidint.

Šiandien aš jau namuose.

Šiandien nėra taip, kaip norėčiau jog būtų.

Šiandien abejoju. Vengiu. Svajoju.

Šiandien aš sutikčiau pabėgti su tavim.

Tik šiandien.

Arrivederci.

Neformatė. Noriu braškių.

Tumblr_mk80yrvtww1r6ipclo1_500_large

Rodyk draugams

Mano niekas nereiškia nieko

Parašė neformate | 2013-03-20 20:01

net ir čia.

jau net ir čia nebenoriu… nebegaliu sakyt atvirai kas ir kaip.

kai pyksti, apsiverki. šiaip, dėl gyvenimo.

dėl dingusių žmonių ir pinigų.

nelyja.

nebenoriu. nebereikia.

taip košmariškai svaigsta galva.

spaudžia kažkur giliai kairėje.

netikrų šypsenų paradas, uždarytos durys prieš veidą.

ir nebegelbsti atsiminimai apie tą vakarykštį labas.

nebenoriu. nebereikia.

velniop.

apkabinkit ir nepaleiskit.

arrivederci.

N. tikrai sunku.

Rodyk draugams

pūsk prieš vėją

Parašė neformate | 2013-03-14 17:30

nebepasakosiu aš tau savų istorijų,

ir taip aplinkui daug teorijų.

tikėjau žmonėmis. for real. o kas iš to?

jie nepasikeitė. visi vienodi, juk pats taip sakei, žmooogau.

visada buvau naivi, nepasikeičiau vis dar matyt.

įsimylėjau vėl, jokia čia nenaujiena.

tiesa, jau spėjau nusivilti tuo kiekvienu.

praeitis. ateitis. lyg vėl viskas iš pradžių.

o kam?

neatsakai, tyla.

okei. nebemylėsiu. done.

Arrivederci.

Neformatė. Iš tikrųjų tik muzika mus saugo.

1427938-7-1331540297374_large

Rodyk draugams

Ne apie megztinius

Parašė neformate | 2013-03-10 17:01

Aš nesuprantu vieno dalyko.

Kodėl aš išsirenku tuos megztinius, kuriuos jau turėjo arba renkasi kažkas kitas? Jie man tikrai tiktų, ir spalva, ir dydis mano…

Kodėl negali tu negali būti švarus švarus megztinis, be jokių ištrauktų siūlų viduje…

Be tų siūlų, kurie mane atbaido.

Negi taip sunku suprast, jog aš noriu naujos pradžios?

Arrivederci.

Neformatė.

Tumblr_mjet2u3ycf1rcsncko1_400_large

Rodyk draugams

Žinau

Parašė neformate | 2013-03-08 18:19

tiesa ta, jog kai tyla tampa per daug garsi, aš tikrai pradedu ilgėtis visų.

daugybė žmonių. akimirkų, kurių nesusigražinsim.

tų šypsenų ir pilnos salės žmonių, plojančių tau. ir tai nesvarbu. šypsojosi jis.

dar pasilik, sušnabždėjau. ir nors tai nieko nereiškė, žinojau, jog tai viskas.

žinojau, jog jis padėjo paleisti . jau iš mažosios raidės.

ir aš kovosiu. kad ir kiek kartų teks pralaimėt.

arrivederci.

neformatė.

http://www.youtube.com/watch?v=UazDFerQsuQ

Rodyk draugams

pusė savaitės

Parašė neformate | 2013-03-06 19:01

Daugybė arbatos ir kavos puodelių. Ne tik dėl noriu, bet ir dėl reikia.

Džiaugsmas dėl naujų dalykų mano gyvenime ir kartu toks nereikia. Nes atsiranda pavydas ir nesusikalbėjimai.

Bemiegės naktys ir sunkūs rytai.

Emocinis ir fizinis išsekimas nuo bėgimo, lėkimo ir visko.

Šypsenos, kurios atsiranda iš kažkur. Vos pamačius… Juokas ir netyčia atskleistos paslaptys, tik nepatvirtintos.

Nauji planai ir pasirinkimai.

Tikri draugai.

Scena. Daugybė žmonių. Ir tada suvokiu, jog taip, čia mano vieta.

Arrivederci.

Everything is gonna be alright. Neformatė.

dabar/

Rodyk draugams

mylėkit mane

Parašė neformate | 2013-03-02 20:25

Kepu sausainius. Sapnuoju sapnus, piešiu svajones ir mūsų bendrus namus.

Bėgu pirmyn, metu draugus, nes nereikalingų čia nebebus.

Kažkada gal sustosiu, vien tam, kad kvėpuočiau, tuo laisvės prisotintu gyvenimu.

Kartais šypsosiuos, kartais meluosiu, bet neatsižadėsiu buvimo savim.

Tik pasilik.

Vieną naktį ir visą gyvenimą.

Mano metai, mėnesiai, savaitės ir dienos.

Daugybė prieskonių, naujų žmonių, bet visviena.

Cinamonas, kardamonas, bazilikas, čiobrelis ir mėta.

Tik pasilik.

Kažkur pasimečiau.

Man nebereikia Jo. Ir tai ne vien dėl to, jog jam nereikia manęs. Šiandien tiesiog aš Jį paleidau.

Ir kodėl žmonės taip palieka žmones?

Kodėl tampam nereikalingi tiems, kuriems atrodė atstojam saulę? Kodėl mums nebereikia tų, kurie buvo mums viskas?

Ir per daug galvoju. Analizuoju. Kodėl kodėl… tiesiog negali apkabint manęs?

Kodėl kartais nežinau atsakymų į klausimus?

Viena scena, antra, trečia. Netinkama vieta.

Einu išgersiu.

Arbatos.

Tik pasilik.

Dar vieną naktį ir visą gyvenimą.

Arrivederci.

Neformatė. Gerai.

379150_244642748934106_191172374281144_615007_1490743846_n_large

Rodyk draugams