BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kitokios naktys

Parašė neformate | 2017-04-30 00:27

saulė. ir mėnulis, ir žvaigždės taip pat.

apsimesim, kad nieko neįvyko.

pirmą ir antrą kartą.

pirmas kitas, ir antras kitas.

mažiau rizikos, ir tuo pačiu daugiau. abu kartus.

tik pirmąjį, aš žinojau, kad tavęs nesutiksiu. šįkart, tave sutiksiu tikrai.

ir aš nusprendžiau už abu, kad ten nieko nebuvo.

o jei kažkas ir buvo, mes niekad to nesužinosim.

//

N.

aesthetic, alternative, and b&w image

Rodyk draugams

ne tokia ir suaugus

Parašė neformate | 2017-04-17 15:47

Pažvelgę į mane, žmonės nelaiko manęs vaiku. Pagal metus esu pakankamai suaugus. Esu finansiškai nepriklausoma nuo tėvų (neskaitant šių metų pradžios, kuomet gyvenimo matlankis šiek tiek pakeitė koordinates). Gyvenu nebe šiltame mamos lizde. Pati priimu sprendimus. Pati nusistatau žadintuvą. Esu atsakinga už save.

O bet tačiau

Vis dar užsimerkiu išgirdus nesąmonę. Tokiom nesąmonėm nesidalinu su niekuom. Tokių nesąmonių nesakau žmonėms, kurie mane pažįsta tik nuo dešimties. O tie, kurie pažįsta iš anksčiau, nėra tokie artimi, jog pasakočiau. Nuo tokių nesąmonių linksta keliai ir imu klausti, kas su tavim pasauli negerai?

Juk Velykos, atgimimo metas. Pavasaris po velniais. Atrodė, kad palikom visa tai praeity. Na, kodėl?

N.

Rodyk draugams

už milijono myliu

Parašė neformate | 2017-04-12 23:49

Ir kažkaip bandau laikytis įsitvėrus, bandau gyvent tuo, kuo gyvenom kadais. Keista, bet ramu. Kiek ilgai? Ir ar pakankamai gerai?

Sustoja viskas ir nesidėlioja į savas vietas.

Abu nuostabūs, tačiau pas abu, prioritetų sąrašuose nerastum vienas kito.

Idiotiška romantika. Suk*isti karjeristai.

Ne tas meniu. Ne ta valiuta. Ne ta pati net laiko juosta.

O skiria tik keli šimtai kilometrų. Kas bus, kai jų bus tūkstančiai?

Ar ištversim? Ar sugebėsim?

skaudini su savo daugiau/mažiau >>>>

Tik tiek. N.

quote, love, and sad image

Rodyk draugams

naktys juk tam ir skirtos

Parašė neformate | 2017-04-06 22:59

„Prie tamsos - daugiau drąsos“, - išgirdus visad imdavau kikenti. Draugės pasakodavo apie tai, kaip pasislėpusios pabučiavo berniuką kažkur palėpėje, kažkas pažiūrėjo filmą, kuri tėvai draudė žiūrėt, kažkas perskaitė sesės dienoraštį. Juokinga. Maži dalykai, bandymai suaugt. Tamsoj.

O dabar nebejuokinga. Dabar suvokiu, kad naktį pasakom dalykus, kuriems diena būna per šviesi. Kad padarom dalykus, kurie įskaudina kitus. Ir tai nepadeda užaugt, nes jau užaugę esam. Nors elgiamės dar kaip vaikai.

Juokinga. Kad visgi, ar diena, ar naktis, mes nebesusikalbam. Mes girdim vienas kitą, tačiau nesugebam išklausyt. Ir jau pamiršom, kad stengtis reikia kasdien. Kad neužtenka paklaust kaip tu, kaip diena ir ką veiki.

Ir sunku. Bet nieks nesakė, kad bus lengva. Tačiau kada atrodo, jog ridenčiau akmenį į kalną, kuomet tu sėdi viršuje ir nustumi mane… Tuomet sunku.

Prisideda ir vėjas, kurio šuoruose girdžiu balsus, kad nepavyks, nustok stengtis. Bet aš vis dar bandau. Bandau išgirst ir jūrą. Juk pažadėjau.

Tačiau juk pažadas nieko vertas, jei jo laikausi tik aš, tiesa?

Ant šitų sūpynių vienas nepasisupsi. Vėjo neužteks.

Sėkmės.

N.

alternative, cool, and cry image

Rodyk draugams

Ar kada praeis?

Parašė neformate | 2017-04-04 14:38

Ir jei tau manęs išties nereikia, jei nerūpiu, jei jautiesi laimingesnis

Paleisk

Ir jei tu matai joje kažką, ko aš neturiu ir niekad neturėsiu

Paleisk

Ir jei manai, kad aš esu lyg nuodai tavo organizme. Lyg lietus ir audra, kai tau norėtus saulės

Paleisk

Ir jei tau manęs per daug, jei negali nieko pakeist

Paleisk

Nes aš negaliu. Man tavęs reikia, tu man rūpi, bet aš nesu laiminga, kai pradedu galvot. Ir aš tave taip myliu, kad man skauda. Bet skauda, ir kad negaliu būt laiminga.

Triukai baigėsi. Dabar tavo ėjimas. Prašau, nepaleisk.

N.

Rodyk draugams